{"id":59753,"date":"2026-10-05T05:59:38","date_gmt":"2026-10-05T05:59:38","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/05\/mokslininkai-nustate-balsas-gali-senti-greiciau-uz-jus-netiketas-senejimo-zymeklis\/"},"modified":"2026-10-05T05:59:38","modified_gmt":"2026-10-05T05:59:38","slug":"mokslininkai-nustate-balsas-gali-senti-greiciau-uz-jus-netiketas-senejimo-zymeklis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/05\/mokslininkai-nustate-balsas-gali-senti-greiciau-uz-jus-netiketas-senejimo-zymeklis\/","title":{"rendered":"Mokslininkai nustat\u0117: balsas gali senti grei\u010diau u\u017e jus \u2013 netik\u0117tas sen\u0117jimo \u201e\u017eymeklis\u201c"},"content":{"rendered":"

Mokslininkai pasi\u016bl\u0117 netik\u0117t\u0105 b\u016bd\u0105 \u012fvertinti, kaip sensta organizmas: analizuoti \u017emogaus bals\u0105. Tyr\u0117jai suk\u016br\u0117 vadinam\u0105j\u012f kalbos laikrod\u012f, kuriame DI i\u0161 balso \u012fra\u0161\u0173 vertina \u017emogaus kalbin\u012f am\u017ei\u0173, remdamasis \u0161imtais skirting\u0173 kalbos po\u017eymi\u0173.<\/p>\n

Tokie modeliai paprastai nagrin\u0117ja balso auk\u0161t\u012f, kalb\u0117jimo temp\u0105, pauzes, artikuliacijos ai\u0161kum\u0105, balso stabilum\u0105, taip pat kalbin\u012f turin\u012f, pavyzd\u017eiui, \u017eodyno \u012fvairov\u0119 ar sakini\u0173 strukt\u016br\u0105. Tyr\u0117j\u0173 tikslas \u2013 u\u017e\u010diuopti subtilius poky\u010dius, kurie gali b\u016bti susij\u0119 su sveikata ir smegen\u0173 sen\u0117jimu.<\/p>\n

Studijoje i\u0161skirtas rei\u0161kinys, kur\u012f mokslininkai vadina kalbinio am\u017eiaus skirtumu. Tai atotr\u016bkis tarp tikrojo \u017emogaus am\u017eiaus ir to, kur\u012f, remdamasis kalb\u0117jimo ypatyb\u0117mis, \u201epriskiria\u201c modelis, pavyzd\u017eiui, kai 60 met\u0173 \u017emogaus balsas \u012fvertinamas kaip labiau b\u016bdingas 68 met\u0173 asmeniui.<\/p>\n

K\u0105 parod\u0117 duomenys<\/h2>\n

Tyrimui buvo panaudoti 2 928 ispanakalbi\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161 Argentinos, \u010cil\u0117s, Kolumbijos, Meksikos ir Peru balso \u012fra\u0161ai. Tarp dalyvi\u0173 buvo ir sveik\u0173 asmen\u0173, ir \u017emoni\u0173, kuriems nustatyti lengvi kognityviniai sutrikimai, Alzheimerio liga ar kitos demencijos formos.<\/p>\n

DI i\u0161analizavo daugiau nei 700 su kalba susijusi\u0173 rodikli\u0173. Sveik\u0173 dalyvi\u0173 atveju balso am\u017eius da\u017eniausiai buvo artimas tikrajam, ta\u010diau kognityvini\u0173 sutrikim\u0173 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 kalb\u0117jimas da\u017eniau atrod\u0117 \u201evyresnis\u201c, nei b\u016bt\u0173 tik\u0117tina pagal j\u0173 am\u017ei\u0173.<\/p>\n

Mokslininkai taip pat pasteb\u0117jo ry\u0161\u012f tarp didesnio kalbinio am\u017eiaus skirtumo ir prastesni\u0173 kognityvini\u0173 test\u0173 rezultat\u0173 bei smegen\u0173 sen\u0117jimo po\u017eymi\u0173. Tai leid\u017eia manyti, kad balsas ateityje gali tapti papildomu signalu, vertinant kognityvin\u0117s sveikatos poky\u010dius.<\/p>\n

Kod\u0117l tai dar n\u0117ra diagnoz\u0117<\/h2>\n

Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokia analiz\u0117 \u0161iuo metu n\u0117ra demencijos diagnostikos metodas. Dalis rezultat\u0173 paremti momentiniu, o ne ilgalaikiu steb\u0117jimu, tod\u0117l vien \u201evyresnis\u201c balsas savaime dar ne\u012frodo, kad \u017emogui b\u016btinai vystysis kognityvinis blog\u0117jimas.<\/p>\n

Praktikoje balso poky\u010dius gali lemti daug veiksni\u0173: per\u0161alimas, l\u0117tin\u0117s kv\u0117pavimo tak\u0173 ligos, r\u016bkymas, stresas, miego tr\u016bkumas, klausos poky\u010diai ar net mikrofono kokyb\u0117. D\u0117l to, kad tokie \u012frankiai b\u016bt\u0173 patikimi medicinoje, reikia didesni\u0173, \u012fvairesni\u0173 ir ilgalaiki\u0173 tyrim\u0173, kuriuose ai\u0161kiai atskiriami sveikatos, aplinkos ir kalbos skirtumai.<\/p>\n

Ekspertai taip pat kelia privatumo klausim\u0105: balsas yra biometrinis duomuo, tod\u0117l jo rinkimas ir analiz\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti grie\u017etai reglamentuojami. Jei tokios technologijos b\u016bt\u0173 diegiamos pla\u010diau, itin svarbios tapt\u0173 skaidrios taisykl\u0117s, kaip \u012fra\u0161ai saugomi, anonimizuojami ir kam gali b\u016bti naudojami.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

DI pagr\u012fstas kalbos laikrodis i\u0161 balso \u012fra\u0161\u0173 vertina kalbin\u012f am\u017ei\u0173 ir jo skirtum\u0105 nuo tikrojo, kuris gali sietis su kognityviniais sutrikimais.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[3158,45684,2193,102,10008,1744],"miestas":[],"class_list":["post-59753","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-alzheimerio-liga","tag-balsas","tag-demencija","tag-dirbtinis-intelektas","tag-kognityviniai-sutrikimai","tag-senejimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59753","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59753"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59753\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59753"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59753"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59753"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59753"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}