Australijoje mokslininkai po keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 sugr\u012f\u017eo \u012f mi\u0161ko plot\u0105, kuriame dar 1980-aisiais buvo vykdytas didelis mi\u0161k\u0173 valdymo eksperimentas. Nors projektas anuomet buvo nutrauktas ir ilgainiui primir\u0161tas, mi\u0161kas toliau augo, o v\u0117liau atlikti matavimai atskleid\u0117 netik\u0117t\u0105 ilgalaik\u012f rezultat\u0105.<\/p>\n
Tyrimas buvo skirtas \u012fvertinti, kaip skirtingi mi\u0161kotvarkos metodai veikia kalnini\u0173 eukalipt\u0173 mi\u0161k\u0173 atsinaujinim\u0105. Viktorijos valstijoje de\u0161imtme\u010dius vyko diskusijos, ar plyni kirtimai yra \u017ealingi, ar visgi gali imituoti nat\u016bralius didelio masto sutrikimus, tokius kaip gaisrai, prie kuri\u0173 \u0161ie mi\u0161kai yra prisitaik\u0119.<\/p>\n
1987\u20131989 metais tyr\u0117jai keliuose bandomuosiuose plotuose lygino kelis scenarijus: plynes, ma\u017eesni\u0173 bir\u017ei\u0173 kirtimus ir intensyv\u0173 retinim\u0105, kai pa\u0161alinama apie 50\u201370 proc. med\u017ei\u0173. \u0160alia buvo palikti ir kontroliniai, \u017emogaus beveik nepaveikti plotai, kad rezultatus b\u016bt\u0173 galima palyginti.<\/p>\n
Viena svarbiausi\u0173 viet\u0173 buvo Tanjil Breno teritorija Viktorijos Centrin\u0117je auk\u0161tumoje. I\u0161 prad\u017ei\u0173 mokslininkai pa\u017eym\u0117jo daug bandom\u0173j\u0173 aik\u0161teli\u0173 ir ne vienus metus steb\u0117jo atsik\u016brimo dinamik\u0105, o ankstyvosios i\u0161vados leido manyti, kad geriausiai mi\u0161kas atsistato po plyno kirtimo.<\/p>\n
V\u0117liau projektas prakti\u0161kai i\u0161nyko i\u0161 darbotvark\u0117s: kelias \u012f teritorij\u0105 apaugo, infrastrukt\u016bra sunyko, o ilgalaiki\u0173 steb\u0117jim\u0173 nebeliko. Vis d\u0117lto 2014 metais \u012f viet\u0105 sugr\u012f\u017e\u0119 tyr\u0117jai pamat\u0117, kad per ilgesn\u012f laik\u0105 ry\u0161kiausiai i\u0161siskyr\u0117 ne plyni kirtimai, o intensyvaus retinimo plotai.<\/p>\n
Ten, kur dalis med\u017ei\u0173 buvo pa\u0161alinta, likusieji gavo daugiau \u0161viesos, vandens ir maisto med\u017eiag\u0173, tod\u0117l augo spar\u010diau. Po ma\u017edaug 30 met\u0173 \u0161iuose plotuose vidutinis did\u017eiausi\u0173 med\u017ei\u0173 kamien\u0173 skersmuo vir\u0161ijo 1 metr\u0105, o kai kurie med\u017eiai perkop\u0117 ir 1,5 metro rib\u0105.<\/p>\n
\u201eDid\u017eiausi med\u017eiai retintuose plotuose buvo ma\u017edaug 20 proc. storesni u\u017e med\u017eius nepaliestuose kontroliniuose plotuose\u201c, \u2013 teigiama tyrimo apra\u0161yme.<\/p>\n
Dar viena svarbi i\u0161vada susijusi su anglies kaupimu. Nors retinant dalis biomas\u0117s pa\u0161alinama, per kelis de\u0161imtme\u010dius retinti mi\u0161kai medienoje sukaup\u0117 pana\u0161\u0173 arba net didesn\u012f anglies kiek\u012f nei kontroliniai plotai, taip ne tik kompensuodami pa\u0161alint\u0105 kiek\u012f, bet ir sukurpdami papildom\u0105 prieaug\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad stamb\u016bs med\u017eiai paprastai yra atsparesni gaisrams, o j\u0173 kamienuose ir drev\u0117se da\u017eniau susiformuoja buvein\u0117s laukinei faunai. Tokios strukt\u016bros yra ypa\u010d svarbios nykstantiems mi\u0161ko gyv\u016bnams, kuriems reikia drevi\u0173 ar dideli\u0173 med\u017ei\u0173 laj\u0173.<\/p>\n
Pasak mokslinink\u0173, retinimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti vienas i\u0161 \u012franki\u0173, padedan\u010di\u0173 derinti medienos tiekim\u0105, anglies kaupim\u0105 ir biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s tikslus. Vis d\u0117lto jie pabr\u0117\u017eia, kad \u0161io metodo negalima taikyti visur vienodai: sprendimai turi priklausyti nuo mi\u0161ko tipo, am\u017eiaus strukt\u016bros, gaisr\u0173 rizikos ir apsaugos prioritet\u0173.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 \u017einut\u0117, kuri\u0105 sustiprino netik\u0117tai \u201eprat\u0119stas\u201c eksperimentas, yra paprasta: mi\u0161k\u0173 valdymas netur\u0117t\u0173 b\u016bti suprantamas tik kaip pasirinkimas tarp visi\u0161kos apsaugos ir plyno kirtimo. Ilgalaikiai duomenys rodo, kad tarpiniai sprendimai kai kuriais atvejais gali duoti geresni\u0173 rezultat\u0173, nei leid\u017eia spr\u0119sti trumpalaikiai steb\u0117jimai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Australijoje po 30 met\u0173 atnaujintas mi\u0161ko eksperimentas parod\u0117, kad intensyvus retinimas gali spartinti augim\u0105 ir sukaupti tiek pat ar daugiau anglies.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[36474,670,685,101,9521,21670,45697],"miestas":[],"class_list":["post-59767","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-anglies-kaupimas","tag-australija","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-eukaliptai","tag-miskotvarka","tag-misku-valdymas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59767","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59767"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59767\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59767"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59767"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59767"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59767"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}