Kruiz\u0173 industrija pastaraisiais metais Europoje vis da\u017eniau atsiduria protest\u0173 ir politini\u0173 diskusij\u0173 epicentre. Uostuose rengiamos demonstracijos d\u0117l tar\u0161os ir masinio turizmo, o tokie miestai kaip Barselona ie\u0161ko b\u016bd\u0173 riboti srautus ir didinti mokes\u010dius.<\/p>\n
Vis d\u0117lto sektorius pabr\u0117\u017eia ekonomin\u0119 naud\u0105 ir tvirtina, kad kruizai tapo patogia atpirkimo o\u017eiu platesn\u0117ms turizmo problemoms. Europos kruiz\u0173 grandin\u0117, apimanti laivyb\u0105, uostus, tiek\u0117jus ir laiv\u0173 statyb\u0105, generuoja apie 65 mlrd. eur\u0173 per metus ir palaiko daugiau nei 445 000 darbo viet\u0173.<\/p>\n
\u201eMSC Cruises\u201c vadovas Gianni Onorato teigia, kad kruizai sudaro ma\u017eiau nei 2 proc. vis\u0173 pasaulyje parduodam\u0173 kelioni\u0173 paket\u0173. Pasak jo, net ir miestuose, kuriuose kruiziniai laivai kritikuojami labiausiai, j\u0173 keleiviai yra tik dalis bendro dienos lankytoj\u0173 srauto.<\/p>\n
Barselonos pavyzdys da\u017enai minimas diskusijose apie perteklin\u012f turizm\u0105, ta\u010diau kruiz\u0173 keleiviai es\u0105 sudaro apie 3 proc. miesto kasdieni\u0173 lankytoj\u0173. D\u0117l to dalis industrijos atstov\u0173 ragina vertinti vis\u0105 atvykstamojo turizmo strukt\u016br\u0105, o ne vien kruizinius laivus.<\/p>\n
\u201eKruiz\u0173 nusp\u0117jamumas leid\u017eia ma\u017eiems \u0161eimos verslams planuoti, ar verta pl\u0117stis, nes jie i\u0161 anksto \u017eino, kada atvyks \u017emon\u0117s\u201c, \u2013 sak\u0117 Gianni Onorato.<\/p>\n
Skirtingai nei oro linijos, kruiz\u0173 bendrov\u0117s mar\u0161rutus da\u017enai planuoja ma\u017edaug dvejiems metams \u012f priek\u012f. Tai, anot sektoriaus, suteikia uostams ir savivaldyb\u0117ms daugiau laiko pasiruo\u0161ti infrastrukt\u016bros, sraut\u0173 valdymo ir paslaug\u0173 apkrovoms.<\/p>\n
Did\u017eiausias reputacijos i\u0161bandymas kruizams yra i\u0161metimai ir oro tar\u0161a uostuose, ypa\u010d kai laivai ilgai stovi prie krantini\u0173. Europos S\u0105jungoje grie\u017et\u0117jant j\u016br\u0173 transporto klimatiniams tikslams, kruizin\u0117s linijos skuba diegti efektyvesnius variklius ir ma\u017eesnio anglies intensyvumo degalus.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 poky\u010di\u0173 yra dviej\u0173 degal\u0173 varikliai, leid\u017eiantys pereiti nuo \u012fprast\u0173 j\u016brini\u0173 degal\u0173 prie \u0161varesni\u0173 alternatyv\u0173. Kruiz\u0173 industrijos asociacijos CLIA duomenimis, organizacijos nar\u0117s eksploatuoja 327 laivus, tai sudaro apie 90 proc. pasaulin\u0117s kruiz\u0173 pasi\u016blos, ta\u010diau tik 30 laiv\u0173 turi dviej\u0173 degal\u0173 variklius.<\/p>\n
\u201e2023 metais vienas m\u016bs\u0173 laiv\u0173 \u201eMSC Euribia\u201c keturi\u0173 dien\u0173 kelion\u0119 nuo Havro iki Kopenhagos atliko naudodamas biodegalus ir buvo \u012frodyta, kad kartu su kitomis priemon\u0117mis gal\u0117jome pasiekti nulin\u012f tiksl\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Gianni Onorato.<\/p>\n
Pa\u017eanga, anot ekspert\u0173, gali b\u016bti l\u0117tesn\u0117 d\u0117l ribotos \u012fperkam\u0173 \u0161varesni\u0173 degal\u0173 pasi\u016blos ir ilgo laiv\u0173 eksploatavimo ciklo, kuris siekia apie 30 met\u0173. Tai rei\u0161kia, kad dal\u012f poky\u010di\u0173 realisti\u0161kai galima \u012fgyvendinti tik atnaujinant laivyn\u0105, o ne greitai pakei\u010diant visus senesnius laivus.<\/p>\n
ES tikslas iki 2050 met\u0173 pasiekti klimatui neutral\u0173 j\u016br\u0173 transport\u0105 ver\u010dia sektori\u0173 investuoti ir \u012f ma\u017eesnes, bet masi\u0161kai pritaikomas priemones. Kruiziniai operatoriai diegia energijos taupymo sprendimus, pavyzd\u017eiui, i\u0161manesn\u012f patalp\u0173 v\u0117dinimo ir kondicionavimo valdym\u0105, kuris automati\u0161kai prisitaiko prie \u017emoni\u0173 skai\u010diaus.<\/p>\n
Kruizai ilg\u0105 laik\u0105 buvo siejami su vyresniais keliautojais, ta\u010diau industrija pastebi demografijos poslink\u012f. Pasak \u201eMSC Cruises\u201c vadovo, \u0161iandien vidutinis kruiz\u0173 keliautoj\u0173 am\u017eius da\u017eniausiai patenka \u012f 35\u201354 met\u0173 interval\u0105, o tai padeda sektoriui pl\u0117sti auditorij\u0105.<\/p>\n
Augan\u010dia ni\u0161a vadinami ir vieni keliaujantys \u017emon\u0117s, kuriems svarbus saugumas bei ai\u0161kiai organizuota infrastrukt\u016bra. Taip pat populiar\u0117ja keli\u0173 kart\u0173 \u0161eim\u0173 atostogos, kai vienoje kelion\u0117je suderinami skirtingi poreikiai ir veiklos.<\/p>\n
Industrija pabr\u0117\u017eia, kad spartaus sprogimo nesitikima ir d\u0117l gamybos apribojim\u0173. Dauguma pasaulio kruizini\u0173 laiv\u0173 statomi Europoje, o pagrindiniai statytojai \u012fsik\u016br\u0119 Italijoje, Pranc\u016bzijoje, Vokietijoje ir Suomijoje, tod\u0117l nauj\u0173 laiv\u0173 kiek\u012f riboja u\u017esakym\u0173 eil\u0117s bei paj\u0117gumai.<\/p>\n
Tai, pasak sektoriaus, lemia labiau kontroliuojam\u0105 augim\u0105, kuris svarbus tiek investuotojams, tiek uostams ir miestams, bandantiems suderinti ekonomin\u0119 naud\u0105 su gyvenimo kokybe. Ta\u010diau visuomen\u0117s spaudimas d\u0117l tar\u0161os ir perteklinio turizmo i\u0161lieka, tod\u0117l kruizams tenka ne tik keisti technologijas, bet ir \u012frodyti, kad j\u0173 poveikis miestams yra valdomas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kruiz\u0173 industrija Europoje kuria apie 65 mlrd. eur\u0173 vert\u0117s, bet susiduria su tar\u0161os ir perteklinio turizmo kritika \u2013 ar reputacija pagr\u012fsta?<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":59802,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[29709,2511,11188,10722,45717,8534,777],"miestas":[],"class_list":["post-59801","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-anglies-dioksido-emisijos","tag-barselona","tag-juru-transportas","tag-kruizai","tag-msc-cruises","tag-perteklinis-turizmas","tag-tvarus-turizmas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59801","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59801"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59801\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/59802"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59801"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59801"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59801"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59801"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}