Negyvoji j\u016bra spar\u010diai traukiasi, ta\u010diau kartu fiksuojamas ir dar vienas, ma\u017eiau akivaizdus rei\u0161kinys \u2013 jos vanduo \u0161yla. Naujas tyrimas rodo, kad dal\u012f \u0161io \u0161ilimo kursto ne vien kylanti oro temperat\u016bra, bet ir pats vandens nykimas, sukuriantis savoti\u0161k\u0105 gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f.<\/p>\n
Negyvoji j\u016bra yra itin s\u016brus e\u017eeras, esantis tarp Jordanijos rytuose ir Izraelio bei Vakar\u0173 Kranto vakaruose. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u017emogaus veikla, ypa\u010d \u012ftek\u0117jim\u0173 nukreipimas ir intensyvus vandens naudojimas regione, prisideda prie vandens lygio kritimo ir drusk\u0173 nus\u0117dimo pakrant\u0117se.<\/p>\n
Tyrime teigiama, kad 1979\u20132019 metais Negyvosios j\u016bros lygis nukrito ma\u017edaug 34 metrais. Per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f gilesni vandens sluoksniai su\u0161ilo apie 2,8 laipsnio, o vir\u0161utinis sluoksnis \u2013 ma\u017edaug 1,7 laipsnio.<\/p>\n
\u012eprastai garavimas vanden\u012f v\u0117sina, pana\u0161iai kaip prakaito garavimas v\u0117sina \u017emogaus od\u0105. Ta\u010diau didelis druskingumas kei\u010dia \u0161\u012f proces\u0105: i\u0161tirpusios druskos ma\u017eina vandens polink\u012f garuoti esant tai pa\u010diai temperat\u016brai, tod\u0117l v\u0117sinantis garavimo efektas silpn\u0117ja.<\/p>\n
Kai vandens ma\u017e\u0117ja, s\u016brymas tampa dar labiau koncentruotas, o garavimas vis pras\u010diau \u201ei\u0161ne\u0161a\u201c \u0161ilum\u0105. D\u0117l to lik\u0119s vanduo gali \u0161ilti, o \u0161iltesnis vanduo, esant tinkamam temperat\u016br\u0173 skirtumui tarp vandens ir oro, toliau palaiko garavim\u0105 net ir esant itin didelei drusk\u0173 koncentracijai.<\/p>\n
\u201e\u0160i vandens \u0161ilimo dalis susijusi su vandens nukreipimu, ir ji prisideda prie \u0161ilimo, kur\u012f sukelia \u017emogaus veiklos lemtas oro \u0161ilt\u0117jimas\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autorius Emmanuelis Guillermas.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 komanda sudar\u0117 model\u012f, siejant\u012f vandens netekim\u0105, druskingumo poky\u010dius ir \u0161ilumos mainus. Modelis buvo kalibruotas remiantis 2012\u20132015 met\u0173 matavimais ir atkartojant 1979\u20132019 met\u0173 sezoninius temperat\u016bros svyravimus bei bendr\u0105 \u0161ilimo tendencij\u0105.<\/p>\n
Skai\u010diavimai leido atskirai \u012fvertinti du veiksnius: oro temperat\u016bros kilim\u0105 ir vandens lygio kritim\u0105. Simuliacijose iki 2010-\u0173j\u0173 oro \u0161ilt\u0117jimas gilesni\u0173 sluoksni\u0173 \u0161ilim\u0105 paai\u0161kino ma\u017edaug 1,3 laipsnio, o vandens lygio kritimas \u2013 apie 1,5 laipsnio.<\/p>\n
Ateities scenarijuose, priklausomai nuo \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 i\u0161metim\u0173, numatomas reik\u0161mingas tolesnis \u0161ilimas. Tyrime nurodoma, kad iki 2100 met\u0173 vandens lygis gal\u0117t\u0173 kristi apie 85 metrus, o vanduo su\u0161ilti ma\u017edaug 5\u20138 laipsniais.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad tokios prognoz\u0117s priklauso nuo prielaid\u0173 apie \u012ftek\u0117jimus, pramonin\u0119 veikl\u0105 ir mai\u0161ymosi re\u017eim\u0105, o po\u017eeminio vandens ind\u0117lis i\u0161lieka ne iki galo ai\u0161kus. Vis d\u0117lto pagrindin\u0117 \u017einut\u0117 i\u0161lieka ta pati: traukimasis ir \u0161ilimas gali maitinti vienas kit\u0105, spartindami poky\u010dius.<\/p>\n
Pasak autori\u0173, istorini\u0173 g\u0117lo vandens \u012ftek\u0117jim\u0173 atk\u016brimas gal\u0117t\u0173 sustabdyti vandens lygio kritim\u0105. Tai, j\u0173 teigimu, sustabdyt\u0173 ir \u0161ilim\u0105, kur\u012f palaiko did\u0117jantis druskingumas, nors pavir\u0161iuje atmosferos \u0161ilt\u0117jimo poveikis vis tiek i\u0161likt\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Negyvoji j\u016bra ne tik traukiasi \u2013 jos vanduo ir \u0161yla. Tyrimas rodo u\u017eburt\u0105 rat\u0105: ma\u017e\u0117jant vandeniui did\u0117ja druskingumas, silpn\u0117ja v\u0117sinimas ir \u0161ilimas greit\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":60077,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[34337,16567,45923,34121,673,45922],"miestas":[],"class_list":["post-60076","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-druskingumas","tag-garavimas","tag-geophysical-research-letters","tag-hidrologija","tag-klimato-kaita","tag-negyvoji-jura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60076","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60076"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60076\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/60077"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60076"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60076"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60076"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=60076"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}