Rusijoje archeologai aptiko viduram\u017ei\u0173 lob\u012f, kurio vertingiausias akcentas \u2013 dvi itin retos \u0160vedijoje kaldintos monetos. Specialist\u0173 teigimu, tokio tipo radiniai iki \u0161iol buvo \u017einomi vos keli, tod\u0117l naujas atradimas i\u0161 esm\u0117s kei\u010dia turimas \u017einias apie \u0161i\u0173 monet\u0173 paplitim\u0105.<\/p>\n
Lobis aptiktas archeologini\u0173 darb\u0173 metu, kai buvo tvarkoma ir apsaugoma anks\u010diau pa\u017eeista vietov\u0117s dalis. Nors radinys \u012f dienos \u0161vies\u0105 i\u0161kilo liepos m\u0117nes\u012f, oficiali informacija vie\u0161iau paskelbta tik \u0161io m\u0117nesio prad\u017eioje, o did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f i\u0161kart patrauk\u0117 b\u016btent monetos.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad tai vadinamieji uppsalieti\u0161ko tipo brakteatai \u2013 plonos, vienpus\u0117s monetos, \u0160vedijoje kaldintos nuo XI am\u017eiaus pabaigos iki XII am\u017eiaus pirmos pus\u0117s. Iki \u0161io atradimo Rusijos mokslininkams buvo \u017einomi tik du tokio tipo egzemplioriai, siejami su kolekcijomis Upsaloje.<\/p>\n
Monetos buvo tik dalis komplekso: lobyje rasta ir tre\u010dioji moneta \u2013 arabi\u0161kas dirhamas, preliminariai datuojamas 907\u2013912 metais. Kartu aptikta sidabrini\u0173 medalin\u0173, papuo\u0161t\u0173 granul\u0117s ir filigrano technikomis, ornamentuota kaklo apykakl\u0117, monetiniai pakabu\u010diai, ploni sidabrin\u0117s vielos grandin\u0117liai, \u017eiedas bei pasagin\u0117s formos seg\u0117.<\/p>\n
\u012e radini\u0173 rinkin\u012f pateko ir vietos regionui b\u016bding\u0173 element\u0173, tarp j\u0173 \u2013 karel\u0173 tipo galvos papuo\u0161alas bei odin\u0117 juosta. Archeologai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tokie lobiai da\u017enai atspindi ne vien savininko turt\u0105, bet ir pla\u010dias prekybos bei main\u0173 jungtis, kurios viduram\u017eiais ap\u0117m\u0117 Baltijos j\u016bros region\u0105.<\/p>\n
Vienas sidabrinis medalis tyr\u0117jus sudomino i\u0161skirtiniu vaizdiniu: jame pavaizduoti du pauk\u0161\u010diai, esantys abipus centrinio elemento. Mokslininkai svarsto, kad tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti Huginas ir Muninas \u2013 skandinav\u0173 mitologijoje su Odinu siejami varnai, o centre galimai pavaizduota jo ietis Gungniras.<\/p>\n
Ypa\u010d intriguoja tai, kad galimi pagoni\u0161ki motyvai aptikti tame pa\u010diame depozite, kuriame yra ir objekt\u0173 su krik\u0161\u010dioni\u0161ka simbolika. Tokia kombinacija laikoma svarbiu u\u017euominu apie religini\u0173 tradicij\u0173 persipynim\u0105 ir kult\u016brin\u012f virsm\u0105 regione, kai greta sen\u0173j\u0173 tik\u0117jim\u0173 plito krik\u0161\u010dionyb\u0117.<\/p>\n
Preliminariai visas lobis datuojamas XII am\u017eiaus antra puse arba XIII am\u017eiumi, nors dalis daikt\u0173, sprend\u017eiant i\u0161 stiliaus ir monet\u0173, yra senesni. Tai rei\u0161kia, kad kai kurie objektai gal\u0117jo de\u0161imtme\u010dius ar net ilgiau cirkuliuoti tarp savinink\u0173, b\u016bti paveldimi ar kaupiami, kol galiausiai buvo pasl\u0117pti.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad dauguma radini\u0173 grei\u010diausiai pagaminti ne toje vietoje, kur buvo rasti. J\u0173 kilm\u0117 siejama su viduram\u017ei\u0173 Rusia ir Skandinavija, o arabi\u0161kos monetos buvimas primena platesnes prekybos kryptis, kurios per tarpininkus pasiekdavo ir \u0161iaurinius Baltijos regionus.<\/p>\n
\u0160is radinys vertinamas kaip dar vienas \u012frodymas, kad viduram\u017ei\u0173 Baltijos pasaulis buvo tankiai susietas main\u0173 tinklais, o sidabras atliko ne tik papuo\u0161al\u0173, bet ir turto kaupimo bei atsiskaitymo funkcij\u0105. Tolesni tyrimai tur\u0117t\u0173 patikslinti tiek lobio sud\u0117t\u012f, tiek jo sl\u0117pimo aplinkybes.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Rusijoje aptiktas viduram\u017ei\u0173 lobis su itin retomis \u0161vedi\u0161komis monetomis ir arabi\u0161ku dirhamu atskleid\u017eia plat\u0173 Baltijos regiono prekybos tinkl\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":60150,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,4076,45988,35595,10771,1786,3034],"miestas":[],"class_list":["post-60149","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-baltijos-jura","tag-brakteatai","tag-monetos","tag-skandinavija","tag-svedija","tag-viduramziai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60149","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60149"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60149\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/60150"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60149"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60149"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60149"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=60149"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}