Du 2018 metais Indijos vandenyne susiformav\u0119 ciklonai i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 vienos sausiausi\u0173 pasaulio teritorij\u0173 \u2013 Rub al Chali dykumos Arabijos pusiasalyje \u2013 s\u0105lygas ir netiesiogiai prisid\u0117jo prie did\u017eiausio per daugiau nei 70 met\u0173 sk\u0117ri\u0173 antpl\u016bd\u017eio Ryt\u0173 Afrikoje, ypa\u010d Kenijoje.<\/p>\n
Ciklonai \u201eMekunu\u201c ir \u201eLubanas\u201c kai kuriose Omano ir Jemeno vietov\u0117se atne\u0161\u0117 ne\u012fprastai daug krituli\u0173, keliomis kartomis vir\u0161ijusi\u0173 daugiamet\u0119 norm\u0105. Sm\u0117lynuose susidar\u0119 laikini e\u017eerai ir dr\u0117gnas gruntas suk\u016br\u0117 idealias s\u0105lygas dykuminei sk\u0117ri\u0173 r\u016b\u0161iai greitai daugintis, o procesas kur\u012f laik\u0105 vyko beveik nepastebimai.<\/p>\n
Dykum\u0173 regionuose paprastai tr\u016bksta lietaus, tod\u0117l sk\u0117ri\u0173 \u017eidiniai ne visada laiku pastebimi ir stebimi. Kai \u0161iluma sutampa su dr\u0117gme, vabzd\u017eiai per trump\u0105 laik\u0105 gali pereiti kelias dauginimosi kartas: kiau\u0161iniai i\u0161sirita ma\u017edaug per dvi savaites, lervos br\u0119sta apie \u0161e\u0161ias, o dar po keli\u0173 savai\u010di\u0173 suaug\u0117liai jau deda naujus kiau\u0161inius.<\/p>\n
Palankiomis s\u0105lygomis viena karta gali padidinti populiacij\u0105 keliasde\u0161imt kart\u0173, o keli ciklai i\u0161 eil\u0117s sukuria eksponentin\u012f augim\u0105. Esminis l\u016b\u017eis \u012fvyko d\u0117l antrojo ciklono: jei po pirmojo dirva b\u016bt\u0173 greitai i\u0161d\u017ei\u016bvusi, dalis ankstyv\u0173 populiacij\u0173 gal\u0117jo \u017e\u016bti, ta\u010diau v\u0117lesnis lietus v\u0117l \u201epalaist\u0117\u201c veisimosi vietas ir leido susiformuoti naujoms kartoms.<\/p>\n
Suaug\u0119s dykuminis sk\u0117rys sveria apie 2 gramus ir per par\u0105 gali su\u0117sti ma\u017edaug tiek pat augalijos. Ta\u010diau tikroji gr\u0117sm\u0117 atsiranda tada, kai didel\u0117s vabzd\u017ei\u0173 sankaupos pakei\u010dia elgsen\u0105: sk\u0117riai tampa judr\u016bs, telkiasi \u012f spie\u010dius ir pradeda masi\u0161kai migruoti.<\/p>\n
Viename kvadratiniame kilometre gali b\u016bti de\u0161imtys milijon\u0173 individ\u0173, o toks spie\u010dius per par\u0105 \u012fveikia iki ma\u017edaug 150 kilometr\u0173. Skai\u010diuojama, kad vieno kvadratinio kilometro spie\u010dius per dien\u0105 gali sunaikinti iki 160 ton\u0173 \u017ealiosios mas\u0117s \u2013 tai prilyginama de\u0161im\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 maisto poreikiui.<\/p>\n
2019 metais sk\u0117riai i\u0161plito per Saudo Arabij\u0105 ir Jemen\u0105, o v\u0117liau pasiek\u0117 Iran\u0105, Pakistan\u0105 ir Indij\u0105. Persirit\u0119 per Adeno \u012flank\u0105, jie pateko \u012f Etiopij\u0105 ir Somal\u012f, o tolesnis jud\u0117jimas vis labiau priklaus\u0117 nuo lietaus zon\u0173, kuriose buvo \u012fmanoma v\u0117l s\u0117kmingai veistis.<\/p>\n
2019 met\u0173 pabaigoje papildomi dr\u0117gni periodai Ryt\u0173 Afrikoje prailgino palankias s\u0105lygas, o 2020 met\u0173 prad\u017eioje Kenija susid\u016br\u0117 su did\u017eiausiu dykumini\u0173 sk\u0117ri\u0173 antpl\u016bd\u017eiu per daugiau nei 70 met\u0173. Tai smog\u0117 ganykloms ir pas\u0117liams, didino spaudim\u0105 maisto tiekimo grandin\u0117ms ir \u016bki\u0173 pajamoms.<\/p>\n
Pad\u0117t\u012f apsunkino konfliktai ir ribotos steb\u0117senos galimyb\u0117s. D\u0117l karo Jemene specialistams buvo sunku pasiekti svarbias veisimosi teritorijas, pana\u0161\u016bs i\u0161\u0161\u016bkiai kilo ir kai kuriose Somalio vietov\u0117se, o pandemijos laikotarpiu sutriko tiek pesticid\u0173 logistika, tiek tarptautini\u0173 komand\u0173 darbas.<\/p>\n
Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161is atvejis parod\u0117, kaip ekstremal\u016bs orai gali sukelti netik\u0117t\u0105 poveik\u012f t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173 nuo \u012fvykio vietos. \u0160ylantis vandenynas ir kintan\u010dios atmosferos s\u0105lygos didina tikimyb\u0119, kad intensyvi\u0173 ciklon\u0173 epizodai gali kartotis da\u017eniau, o kartu i\u0161auga ir rizika staigiems sk\u0117ri\u0173 populiacij\u0173 \u0161uoliams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Du ciklonai 2018 metais sudr\u0117kino Arabijos dykum\u0105 ir suk\u016br\u0117 s\u0105lygas sk\u0117riams daugintis, o po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 spie\u010diai pasiek\u0117 Kenij\u0105 ir kaimynes.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[43038,101,27061,877,673,36968,28702],"miestas":[],"class_list":["post-60304","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ciklonai","tag-ekologija","tag-indijos-vandenynas","tag-kenija","tag-klimato-kaita","tag-rytu-afrika","tag-skeriai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60304","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60304"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60304\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60304"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60304"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60304"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=60304"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}