Mokslininkai, i\u0161analizav\u0119 \u0161imtus gyva\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir t\u016bkstan\u010dius gamtoje daryt\u0173 nuotrauk\u0173, nustat\u0117 ai\u0161ki\u0105 tendencij\u0105: nuodingos gyvat\u0117s da\u017eniau labiau i\u0161siskiria savo nat\u016bralioje aplinkoje nei nenuodingos. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, tam ypa\u010d svarbios tam tikros spalvos, kurios veikia kaip vizualus persp\u0117jimas pl\u0117\u0161r\u016bnams.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko Golv\u0117jaus universiteto (Airija) komanda, nagrin\u0117jusi 458 r\u016b\u0161is. Rezultatai parod\u0117, kad vidutini\u0161kai nuoding\u0173 gyva\u010di\u0173 spalvinis kontrastas su fonu yra didesnis, tod\u0117l jos lengviau pastebimos net ir tuomet, kai aplinka atrodo palanki maskuotei, pavyzd\u017eiui, tarp lap\u0173 ar augalijos.<\/p>\n
\u201eU\u017euot sl\u0117pusios, kai kurios nuodingos gyvat\u0117s, pana\u0161u, pa\u010dios signalizuoja apie pavoj\u0173. Ry\u0161kesn\u0117 spalva grei\u010diausiai veikia kaip persp\u0117jimas, atbaidantis u\u017epuolim\u0105 dar jam ne\u012fvykus\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo vadov\u0117 Eimi Diuklo.<\/p>\n
Kod\u0117l ry\u0161kumas gali b\u016bti prana\u0161umas?<\/p>\n
Biologijoje toks rei\u0161kinys vadinamas aposematizmu: gyv\u016bnas, turintis gynybos priemon\u0119, pavyzd\u017eiui, nuodus ar toksinus, \u201eprane\u0161a\u201c apie tai ry\u0161kiomis spalvomis. Pana\u0161\u0173 princip\u0105 naudoja ir kiti gyv\u016bnai, kuri\u0173 spalvos padeda pl\u0117\u0161r\u016bnams grei\u010diau i\u0161mokti vengti pavojing\u0173 grobio r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto ry\u0161ki spalva tampa signalu tik tada, kai j\u0105 galima ai\u0161kiai atskirti nuo fono. D\u0117l to ankstesni darbai ne visuomet rasdavo tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f tarp nuodingumo ir ry\u0161kaus ra\u0161to, nes spalvos b\u016bdavo vertinamos atskirai nuo konkre\u010dios buvein\u0117s.<\/p>\n
Kaip buvo vertinamas kontrastas<\/p>\n
\u0160\u012f kart\u0105 mokslininkai r\u0117m\u0117si \u201eiNaturalist\u201c platformoje paskelbtomis nuotraukomis, kurias \u012fkelia gamtos steb\u0117tojai. Kiekvienai r\u016b\u0161iai jie pasirinko po penkis atsitiktinius kadrus, o netinkamus atmet\u0117: pavyzd\u017eiui, nuotraukas, kuriose matoma tik galva, arba kadrus ant asfalto.<\/p>\n
Toliau kiekvienas vaizdas buvo skaitmeni\u0161kai padalytas \u012f dvi dalis: gyvat\u0117 ir fonas. Speciali programin\u0117 analiz\u0117 palygino spalvas ir priskyr\u0117 r\u016b\u0161ims \u012fvert\u012f, rodant\u012f, kiek stipriai gyvat\u0117 i\u0161siskiria i\u0161 aplinkos.<\/p>\n
Kokios spalvos da\u017eniau siejamos su nuodingumu?<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 pastebimumui tur\u0117jo raudonos ir geltonos spalvos. Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad nuodingos r\u016b\u0161ys vidutini\u0161kai tur\u0117jo daugiau raudonos spalvos nei nenuodingos, o tai atitinka persp\u0117jam\u0173j\u0173 spalv\u0173 logik\u0105, pla\u010diai aptinkam\u0105 gyv\u016bn\u0173 pasaulyje.<\/p>\n
Su geltona spalva ry\u0161ys pasirod\u0117 sud\u0117tingesnis: ji da\u017eniau siejosi su gyvenam\u0105ja aplinka, ypa\u010d med\u017eiais ir vandens buvein\u0117mis, kur spalviniai per\u0117jimai gali atlikti ir maskuot\u0117s funkcij\u0105. Kitaip tariant, geltona ne visada rei\u0161kia nuodingum\u0105, ta\u010diau gali didinti matomum\u0105 tam tikromis s\u0105lygomis.<\/p>\n
\u201eTaip pat nustat\u0117me, kad raudona ir geltona spalvos ypa\u010d efektyviai padeda gyvat\u0117ms i\u0161siskirti nat\u016bralioje aplinkoje, o tai rodo svarb\u0173 \u0161i\u0173 spalv\u0173 vaidmen\u012f vizualin\u0117je signalizacijoje\u201c, \u2013 sak\u0117 Eimi Diuklo.<\/p>\n
Svarbiausia taisykl\u0117 gamtoje<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad ry\u0161kesn\u0117 spalva n\u0117ra universalus nuodingos gyvat\u0117s \u201etestas\u201c. Yra nuoding\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, kurios i\u0161lieka puikiai u\u017esimaskavusios, tod\u0117l vien pagal spalvas patikimai nuspr\u0119sti, ar gyvat\u0117 pavojinga, da\u017enai ne\u012fmanoma.<\/p>\n
D\u0117l to saugiausias elgesys gamtoje i\u0161lieka paprastas: bet koki\u0105 gyvat\u0119 vertinti kaip potencialiai pavojing\u0105, laikytis atstumo ir nebandyti jos liesti ar gaudyti. Net jei kai kurie ra\u0161tai da\u017eniau siejami su nuodingumu, praktikoje klaidos kaina gali b\u016bti per didel\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai, i\u0161analizav\u0119 458 gyva\u010di\u0173 r\u016b\u0161is, nustat\u0117, kad nuodingas gyvates da\u017eniau i\u0161duoda didesnis kontrastas ir raudonos bei geltonos spalvos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[46088,101,1482,6944,2934,22399,7434],"miestas":[],"class_list":["post-60306","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-aposematizmas","tag-ekologija","tag-gyvates","tag-gyvunu-elgsena","tag-inaturalist","tag-nuodingos-gyvates","tag-spalvos-gamtoje"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60306","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60306"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60306\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60306"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60306"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60306"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=60306"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}