D\u0117mesio centre \u2013 Vilkso poledyninis baseinas Ryt\u0173 Antarktidoje, kurio ateitis siejama su spartesniu j\u016bros lygio kilimu.<\/p>\n
Ryt\u0173 Antarktidos ledynas ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomas santykinai stabilesniu nei Vakar\u0173 Antarktida, ta\u010diau naujausi tyrimai ragina \u0161i\u0105 prielaid\u0105 vertinti atsargiau. Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f Vilkso poledynin\u012f basein\u0105 \u2013 mil\u017eini\u0161k\u0105 \u012fdub\u0105 po ledu, kurioje sukaupta tiek ledo, kad jo praradimas global\u0173 j\u016bros lyg\u012f gal\u0117t\u0173 padidinti ma\u017edaug 3\u20134 metrais.<\/p>\n
\u0160i sritis yra po Ryt\u0173 Antarktidos ledo skydu ir did\u017ei\u0105ja dalimi lieka menkai i\u0161tirta, nes j\u0105 dengia storas ledo sluoksnis. D\u0117l to tyr\u0117jai remiasi palydoviniais steb\u0117jimais, radar\u0173 duomenimis ir skaitmeniniais modeliais, o tiesiogini\u0173 matavim\u0173 regione vis dar tr\u016bksta.<\/p>\n
Kod\u0117l baseinas laikomas rizikingu?<\/p>\n
Vilkso poledyninis baseinas priskiriamas vadinamajai j\u016brinei ledo skydo daliai: po ledu esanti uoliena kai kur yra \u017eemiau j\u016bros lygio. Tokia sandara laikoma pa\u017eeid\u017eiama, nes \u0161iltesnis vandenyno vanduo, patek\u0119s ar\u010diau ledo atramos zon\u0173, gali spartinti ledyn\u0173 atsitraukim\u0105 ir plon\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad ledo dinamika priklauso ne tik nuo oro temperat\u016bros, bet ir nuo vandenyno cirkuliacijos, vandens temperat\u016bros poky\u010di\u0173 bei ledo lentyn\u0173 b\u016bkl\u0117s. Ledo lentynos veikia tarsi \u201ekam\u0161tis\u201c: jos pristabdo ledyn\u0173 slinkim\u0105 \u012f vandenyn\u0105, o joms silpn\u0117jant ledas \u012f j\u016br\u0105 gali tek\u0117ti grei\u010diau.<\/p>\n
Modeliai rodo greito atsitraukimo scenarijus<\/p>\n
Ap\u017evalginiame tyrime, publikuotame mokslo \u017eurnale \u201eNature Reviews Earth & Environment\u201c, apibendrinti turimi steb\u0117jimai ir modeliavimas, rodantys, kad kai kuriose vietose ledas gal\u0117t\u0173 trauktis itin spar\u010diai. Skai\u010diavimai leid\u017eia manyti, kad u\u017e tam tikr\u0173 uolienos \u201eatramos\u201c ta\u0161k\u0173 atsitraukimas teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 siekti apie 1 kilometr\u0105 per metus.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai nerei\u0161kia nei nei\u0161vengiamo, nei greito keli\u0173 metr\u0173 j\u016bros lygio \u0161uolio artimiausiais metais. Vis d\u0117lto tokie scenarijai stiprina argument\u0105, kad Vilkso poledynin\u012f basein\u0105 b\u016btina steb\u0117ti atid\u017eiau, nes ilgalaikis klimato \u0161ilt\u0117jimas gali didinti tikimyb\u0119, jog procesai taps sunkiau sustabdomi.<\/p>\n
Kas jau fiksuojama dabar?<\/p>\n
Tyr\u0117jai nurodo po\u017eymius, kad dalyje regiono poky\u010diai jau vyksta: kai kuri\u0173 \u0161elfini\u0173 ledyn\u0173 plon\u0117jimas ir irimas stebimas ne vienerius metus. Taip pat akcentuojamas Kuko ledynas, siejamas su \u0161iuo baseinu \u2013 teigiama, kad nuo 1990-\u0173j\u0173 jo plon\u0117jimo tempai did\u0117ja, o \u012f vandenyn\u0105 kasmet gali patekti apie 40 milijard\u0173 ton\u0173 ledo.<\/p>\n
Tokie skai\u010diai svarb\u016bs ne tik pa\u010diam Antarktidos regionui. J\u016bros lygio kilimas didina pakran\u010di\u0173 erozij\u0105, potvyni\u0173 rizik\u0105 ir druskingo vandens skverbim\u0105si \u012f g\u0117lo vandens telkinius, o tai ilgainiui tampa infrastrukt\u016bros, draudimo ir miest\u0173 planavimo klausimu visame pasaulyje.<\/p>\n
Ko tr\u016bksta mokslui ir ko tikimasi toliau?<\/p>\n
Pagrindin\u0117 problema \u2013 duomen\u0173 spragos: kai kur n\u0117ra detalaus dugno reljefo kartografavimo ir nuosekli\u0173 vandenyno s\u0105lyg\u0173 matavim\u0173, kurie pad\u0117t\u0173 tiksliau \u012fvertinti, kiek \u0161iltesnis vanduo gali pasiekti kritines zonas. Tyr\u0117jai ragina stiprinti steb\u0117sen\u0105, nes nuo jos priklauso, kaip tiksliai bus prognozuojamas b\u016bsimasis j\u016bros lygio kilimas.<\/p>\n
Pastaraisiais metais vis pla\u010diau naudojami palydoviniai gravitacijos, auk\u0161\u010dio ir ledo jud\u0117jimo matavimai, o modeliai tampa tikslesni, kai juos papildo nauji radar\u0173 ir lauko tyrim\u0173 duomenys. Mokslinink\u0173 vertinimu, b\u016btent tokia duomen\u0173 ir modeli\u0173 kombinacija artimiausiu metu gali geriausiai atsakyti, kiek didel\u0117 ilgalaik\u0117 rizika kyla i\u0161 Vilkso poledyninio baseino.<\/p>\n
\u201eVilkso poledyninis baseinas yra viena i\u0161 ma\u017eiausiai tiesiogiai i\u0161tirt\u0173 Antarktidos viet\u0173, o apie vandenyno s\u0105lygas, galin\u010dias lemti b\u016bsim\u0105 tirpim\u0105, turime per ma\u017eai duomen\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 Tasmanijos universiteto profesorius Mattas Kingas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai ragina atid\u017eiau steb\u0117ti Vilkso poledynin\u012f basein\u0105 Ryt\u0173 Antarktidoje: jo nestabilumas ilgainiui gali kelti j\u016bros lyg\u012f 3\u20134 m.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[4540,101,22190,673,3709,46089,46090],"miestas":[],"class_list":["post-60307","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-antarktida","tag-ekologija","tag-juros-lygio-kilimas","tag-klimato-kaita","tag-ledynai","tag-rytu-antarktida","tag-vilkso-poledyninis-baseinas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60307","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60307"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60307\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60307"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60307"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60307"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=60307"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}