Masajos ugnikalnis Nikaragvoje, turistams \u017einomas kaip Pragaro nasrai d\u0117l aktyvaus lavos e\u017eero Santjago krateryje, gali v\u0117l kaupti magm\u0105. Nauja analiz\u0117 rodo, kad ugnikalnio gelm\u0117se vienu metu veikia bent du magmos telkiniai, o tai leid\u017eia tiksliau vertinti rizikas aplinkin\u0117ms bendruomen\u0117ms.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad pats lavos e\u017eeras yra tik matoma daug didesn\u0117s sistemos dalis. D\u0117l to steb\u0117jimai orientuojami ne vien \u012f krater\u012f, bet ir \u012f platesn\u012f ugnikalnio kompleks\u0105 bei jo deformacijas.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda i\u0161 Pensilvanijos valstijos universiteto i\u0161analizavo \u201eSentinel-1\u201c palydovo radaro vaizdus, fiksuotus ma\u017edaug kas 12 dien\u0173, apimdama 2018\u20132024 met\u0173 laikotarp\u012f. \u0160ie duomenys leid\u017eia matyti milimetr\u0173 ir centimetr\u0173 masto \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus kilim\u0105 ar s\u0117dim\u0105.<\/p>\n
Nustatyta, kad 2018\u20132022 met\u0173 viduryje \u0161iauriau Santjago kraterio esantis centrinis magmos telkinys, sprend\u017eiant i\u0161 pavir\u0161iaus deformacij\u0173, slopo: \u017eem\u0117 nus\u0117do, tarsi magma b\u016bt\u0173 pasitraukusi. Nuo 2022 met\u0173 vidurio iki 2024 met\u0173 fiksuotas prie\u0161ingas signalas, rodantis, kad telkinys v\u0117l gali pildytis.<\/p>\n
Lygiagre\u010diai teritorija aplink pat\u012f Santjago krater\u012f vis\u0105 steb\u0117jim\u0173 laik\u0105 demonstravo s\u0117dim\u0105, nepriklausomai nuo poky\u010di\u0173 centriniame telkinyje. Tyr\u0117jai tai ai\u0161kina galimai veikian\u010diu antru, sekliau esan\u010diu magmos telkiniu, kuris gali b\u016bti ma\u017edaug 200 metr\u0173 gylyje.<\/p>\n
Masaja laikomas pavojingu ne vien d\u0117l galim\u0173 i\u0161siver\u017eim\u0173, bet ir d\u0117l nuolatinio duj\u0173 i\u0161siskyrimo. Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad ugnikalnis da\u017enai i\u0161meta dideles sieros dioksido koncentracijas, kurios gali lemti r\u016bg\u0161\u010dius kritulius ir sukelti sveikatos problem\u0173, ypa\u010d jautresn\u0117ms grup\u0117ms.<\/p>\n
Per pastaruosius kelis de\u0161imtme\u010dius Masajoje fiksuota ir sprogstam\u0173j\u0173 epizod\u0173, nors rimt\u0173 su\u017ealojim\u0173 pavyko i\u0161vengti. Vis d\u0117lto ugnikalnio artuma tankiai apgyvendintoms teritorijoms i\u0161lieka esminis veiksnys, tod\u0117l nuolatin\u0117 steb\u0117sena laikoma kriti\u0161kai svarbia.<\/p>\n
Apie 2 000 000 \u017emoni\u0173 gyvena palyginti netoli \u0161io ugnikalnio, o Nikaragvos sostin\u0117 Managva nuo Masajos nutolusi ma\u017edaug 20 kilometr\u0173. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad j\u0173 rezultatai nerodo nei\u0161vengiamos art\u0117jan\u010dios kriz\u0117s, ta\u010diau atskleid\u017eia sud\u0117tingesn\u0119 ugnikalnio magmos tiekimo sistem\u0105.<\/p>\n
Ekspert\u0173 teigimu, ilgalaikiai geodeziniai matavimai, modeliavimas ir palydovin\u0117 steb\u0117sena yra vienas patikimiausi\u0173 b\u016bd\u0173 laiku identifikuoti poky\u010dius, kurie gali signalizuoti didesn\u0119 rizik\u0105. Tokie metodai vis pla\u010diau taikomi ir kituose bazaltiniuose ugnikalniuose su lavos e\u017eerais, kur staig\u016bs sistemos poky\u010diai gali \u012fvykti greitai.<\/p>\n
\u017dem\u0117s moksl\u0173 specialistai primena, kad net ir be didelio i\u0161siver\u017eimo duj\u0173 tar\u0161a gali tapti pagrindine problema, tod\u0117l svarbu nuosekliai vertinti v\u0117jo kryptis, duj\u0173 srautus ir gyventoj\u0173 persp\u0117jimo sistemas. Masajos atvejis dar kart\u0105 parodo, kad pavojus da\u017enai slypi ne tik ugnyje, bet ir nematomuose procesuose po \u017eeme.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Palydoviniai duomenys rodo, kad Masajos ugnikalnyje vienu metu veikia du magmos telkiniai, o centrin\u0117 sistema v\u0117l gali pildytis magma.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":60322,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[46111,40442,46108,46109,12597,46110,19122],"miestas":[],"class_list":["post-60321","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-lavos-ezerai","tag-magma","tag-masajos-ugnikalnis","tag-nikaragva","tag-pensilvanijos-valstijos-universitetas","tag-sentinel-1","tag-ugnikalniai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60321","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60321"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60321\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/60322"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60321"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60321"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60321"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=60321"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}