Mokslininkai, tyr\u0119 rom\u0117n\u0173 akveduk\u0105, vedus\u012f vanden\u012f \u012f Nemausus, \u0161iandienin\u012f N\u00eemes, pri\u0117jo prie i\u0161vados, kad apie 270 metus vandens tiekimas miestui nutr\u016bko. Tai svarbi u\u017euomina ai\u0161kinantis, kod\u0117l miestas III am\u017eiuje gal\u0117jo spar\u010diai netekti gyventoj\u0173 ir reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko Mainco Johanno Gutenbergo universiteto mokslininkai, d\u0117mes\u012f sutelk\u0119 \u012f mineralines nuos\u0117das, per \u0161imtme\u010dius susidariusias akveduko viduje. B\u016btent jos leido atkurti, kaip keit\u0117si vandens t\u0117km\u0117, prie\u017ei\u016bra ir infrastrukt\u016bros paskirtis.<\/p>\n
Akvedukas buvo pastatytas apie 50 metus ir ma\u017edaug 50 kilometr\u0173 atstumu tiek\u0117 vanden\u012f \u012f miest\u0105, \u012fskaitant \u012fsp\u016bding\u0105 Pont du Gard atkarp\u0105. Kanalais tekantis vanduo palikdavo kalcio karbonato sluoksnius, pana\u0161ius \u012f med\u017eio rieves, i\u0161 kuri\u0173 galima spr\u0119sti apie poky\u010dius b\u0117gant laikui.<\/p>\n
Mokslininkai pa\u0117m\u0117 m\u0117ginius i\u0161 de\u0161imties skirting\u0173 viet\u0173 ir tyr\u0117 j\u0173 chemin\u0119 sud\u0117t\u012f, \u012fskaitant anglies, deguonies ir stroncio izotopus bei mikroelementus. Tokia analiz\u0117 padeda \u012fvertinti, ar t\u0117km\u0117 buvo stabili, ar vandenyje daug\u0117jo priemai\u0161\u0173, ir ar konstrukcija buvo tinkamai pri\u017ei\u016brima.<\/p>\n
Tyrim\u0173 duomenys rodo, kad problem\u0173 atsirado anksti: ma\u017edaug po 11 met\u0173 teko prijungti papildom\u0105 vandens \u0161altin\u012f. Tai siejama su sausr\u0173 laikotarpiu, minimu ir istoriniuose \u0161altiniuose, o pati sistema buvo modifikuota, kad praleist\u0173 didesn\u012f vandens kiek\u012f.<\/p>\n
Apie 150 metus \u012f miest\u0105 patenkan\u010dio vandens kiekis v\u0117l prad\u0117jo ma\u017e\u0117ti, ta\u010diau \u0161\u012fkart ne d\u0117l avarijos. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, reik\u0161minga dalis vandens buvo nukreipta \u017eem\u0117s \u016bkiui, o \u012f laukus gal\u0117jo keliauti net apie pus\u0117 ankstesnio srauto.<\/p>\n
Lemiamas pokytis fiksuojamas III am\u017eiuje: po 230 met\u0173 nuos\u0117dos rodo prast\u0117jan\u010di\u0105 akveduko b\u016bkl\u0119, didesn\u012f por\u0117tum\u0105, daugiau molio ir sm\u0117lio, o tai siejama su silpnesne prie\u017ei\u016bra. Apie 270 metus vanduo miesto nepasiek\u0117 visi\u0161kai, nors vir\u0161utin\u0117s akveduko dalys, \u012fskaitant teritorijas prie Pont du Gard, dar bent apie 140 met\u0173 buvo naudojamos, tik\u0117tina, daugiausia laukams.<\/p>\n
Tyr\u0117jams ypa\u010d reik\u0161minga tai, kad nerasta po\u017eymi\u0173, jog vandens tiekimas nutr\u016bko d\u0117l didel\u0117s konstrukcin\u0117s katastrofos ar prie\u0161o sukelto sugriovimo. Jei taip b\u016bt\u0173 nutik\u0119, tik\u0117tina, b\u016bt\u0173 aptikta ry\u0161ki\u0173 pa\u017eeidim\u0173, ta\u010diau j\u0173 neu\u017efiksuota.<\/p>\n
\u201eAkvadukt\u0105 grei\u010diausiai buvo galima sutaisyti, bet miestui vandens papras\u010diausiai nebereik\u0117jo tiek, kiek anks\u010diau\u201c, \u2013 teig\u0117 tyr\u0117jai, apibendrindami i\u0161vadas.<\/p>\n
\u0160\u012f suma\u017e\u0117jus\u012f poreik\u012f mokslininkai sieja su vadinam\u0105ja Kiprijono maro epidemija, datuojama ma\u017edaug 250\u2013270 metais. Epidemija istoriniuose \u0161altiniuose gerai paliudyta, ta\u010diau jos poveikis vakarin\u0117ms Romos imperijos provincijoms vertinamas pras\u010diau, tod\u0117l N\u00eemes atvejis laikomas svarbia netiesiogine u\u017euomina.<\/p>\n
Nors tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173, kad N\u00eemes patyr\u0117 epidemiologin\u0119 katastrof\u0105, n\u0117ra, chronologinis sutapimas, staigus miesto vandens poreikio kritimas ir platesnis III am\u017eiaus imperijos politinis bei ekonominis nuosmukis sudaro logi\u0161k\u0105 paai\u0161kinim\u0105. Tokie tarpdisciplininiai tyrimai, derinant geoarcheologij\u0105 ir istorinius kontekstus, vis da\u017eniau padeda tiksliau suprasti, kaip klimatas, \u016bkis ir ligos keit\u0117 senov\u0117s miest\u0173 likimus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai i\u0161 akveduko nuos\u0117d\u0173 atk\u016br\u0117, kada N\u00eemes nutr\u016bko vandens tiekimas, ir susiejo tai su III am\u017eiaus krize bei epidemija.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":60427,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[26251,3031,19176,46179,46177,46178,854],"miestas":[],"class_list":["post-60426","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-akvedukai","tag-archeologiniai-tyrimai","tag-epidemijos","tag-geoarcheologija","tag-nimes","tag-pont-du-gard","tag-romos-imperija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60426","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60426"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60426\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/60427"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60426"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60426"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60426"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=60426"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}