{"id":60428,"date":"2026-10-07T18:36:50","date_gmt":"2026-10-07T18:36:50","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/07\/tibeto-ledynas-slepia-128-tukst-metu-paslapti-mokslininkai-rado-neitiketina-klimato-irasa\/"},"modified":"2026-10-07T18:36:50","modified_gmt":"2026-10-07T18:36:50","slug":"tibeto-ledynas-slepia-128-tukst-metu-paslapti-mokslininkai-rado-neitiketina-klimato-irasa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/07\/tibeto-ledynas-slepia-128-tukst-metu-paslapti-mokslininkai-rado-neitiketina-klimato-irasa\/","title":{"rendered":"Tibeto ledynas slepia 128 t\u016bkst. met\u0173 paslapt\u012f: mokslininkai rado ne\u012ftik\u0117tin\u0105 klimato \u012fra\u0161\u0105"},"content":{"rendered":"<h2>Vienas seniausi\u0173 kaln\u0173 ledo archyv\u0173<\/h2>\n<p>\u0160iaur\u0117s vakar\u0173 Tibeto plok\u0161\u010diakalnyje esanti Guliya ledo kepur\u0117 mokslininkams tapo i\u0161skirtiniu klimato archyvu. Nauja analiz\u0117 rodo, kad giliausiuose sluoksniuose gali slyp\u0117ti daugiau kaip 128 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 senumo ledas, i\u0161saugoj\u0119s labai sen\u0105 atmosferos ir aplinkos \u201epara\u0161\u0105\u201c.<\/p>\n<p>Toks am\u017eius kaln\u0173 ledynams yra itin retas, nes jie jautresni \u0161ilt\u0117jimui nei poliariniai ledynai. Jei datavimas pasitvirtins, Guliya b\u016bt\u0173 vienas svarbiausi\u0173 nepoliarini\u0173 ta\u0161k\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 atsekti klimato kaitos eig\u0105 per i\u0161tisus ledynme\u010di\u0173 ir tarpledynme\u010di\u0173 ciklus.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l du gr\u0119\u017einiai pakeit\u0117 vaizd\u0105<\/h2>\n<p>Esminiu argumentu tapo dviej\u0173 ledo gr\u0119\u017eini\u0173 palyginimas: vienas i\u0161gr\u0119\u017etas 1992 metais, kitas \u2013 2015 metais. Nors juos skiria daugiau nei du de\u0161imtme\u010diai, abiejuose aptikti pana\u0161\u016bs deguonies izotop\u0173 signalai, kurie padeda spr\u0119sti apie praeities temperat\u016br\u0105 ir krituli\u0173 re\u017eim\u0105.<\/p>\n<p>Toks sutapimas svarbus tod\u0117l, kad ma\u017eina rizik\u0105, jog rezultatus i\u0161kreip\u0117 lokali vieno gr\u0119\u017einio specifika. Kitaip tariant, pana\u0161\u016bs \u201epie\u0161iniai\u201c dviejose skirtingu metu paimtose \u0161erdyse rodo, kad klimato signalas yra pakankamai stabilus ir pakartojamas.<\/p>\n<h2>Kaip datuojamas labai senas ledas<\/h2>\n<p>Nustatyti tokio senumo ledo am\u017ei\u0173 sud\u0117tinga, tod\u0117l tyr\u0117jai r\u0117m\u0117si keliais nepriklausomais metodais. Buvo pasitelkti radioaktyvieji izotopai, tarp j\u0173 berilis ir chloras, kuri\u0173 skilimo sparta leid\u017eia vertinti laiko t\u0117km\u0119 nat\u016braliame archyve.<\/p>\n<p>\u0160erdyse taip pat ie\u0161kota vadinamojo La\u0161ampo \u012fvykio p\u0117dsak\u0173 \u2013 ry\u0161kaus \u017dem\u0117s magnetinio lauko sutrikimo, \u012fvykusio prie\u0161 daugiau kaip 41 t\u016bkstant\u012f met\u0173. \u0160is \u012fvykis veikia kaip patikimas chronologinis \u201e\u017eymeklis\u201c, padedantis sud\u0117lioti sluoksnius \u012f laiko juost\u0105.<\/p>\n<p>Papildomai duomenys sulyginti su kitais regioniniais \u012fra\u0161ais, pavyzd\u017eiui, izotop\u0173 signalais i\u0161 Tibeto plok\u0161\u010diakalnio urv\u0173 nuogul\u0173. Skirting\u0173 \u0161altini\u0173 sutapimai didina tikimyb\u0119, kad Guliya lede i\u0161ties u\u017efiksuotas labai ilgas, toli \u012f praeit\u012f siekiantis klimato pasakojimas.<\/p>\n<h2>K\u0105 gali papasakoti ledo \u0161erdys<\/h2>\n<p>Ledo \u0161erdys klimatologams yra tarsi laiko kapsul\u0117s: kasmet kaupdamasis sniegas virsta ledu ir \u201eu\u017erakina\u201c ore buvusias daleles, dulkes, cheminius junginius bei dujas. I\u0161 j\u0173 galima spr\u0119sti apie sen\u0105 atmosferos sud\u0117t\u012f, vulkaninius i\u0161siver\u017eimus, dykum\u0117jimo epizodus ar krituli\u0173 kilm\u0119.<\/p>\n<p>Ypa\u010d vertinga tai, kad kaln\u0173 regionuose tokie ilgi \u012fra\u0161ai beveik nei\u0161lik\u0119. Palyginimui, kai kuriuose And\u0173 gr\u0119\u017einiuose aptinkamas ma\u017edaug iki 30 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 siekiantis \u012fra\u0161as, o Guliya atveju galimas am\u017eius per\u017eengt\u0173 100 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 rib\u0105.<\/p>\n<p>Tokie duomenys gali pad\u0117ti tiksliau suprasti, kada prasid\u0117davo ir baigdavosi intensyvaus apled\u0117jimo laikotarpiai, kaip greitai kito regioninis klimatas ir kaip \u012f nat\u016bralius svyravimus reagavo ledynai. Tai ypa\u010d aktualu \u0161iandien, kai d\u0117l spartaus \u0161ilt\u0117jimo kaln\u0173 ledynai traukiasi, o kartu nyksta ir j\u0173 saugomas istorinis klimato \u012fra\u0161as.<\/p>\n<p>Jei tolesni tyrimai patvirtins si\u016blom\u0105 chronologij\u0105, Guliya taps vienu reik\u0161mingiausi\u0173 pasaulio kaln\u0173 klimato archyv\u0173. Tai suteikt\u0173 mokslui retesn\u0119 galimyb\u0119 palyginti skirting\u0173 \u017dem\u0117s region\u0173 klimato raid\u0105 ir geriau \u012fvertinti dabartini\u0173 poky\u010di\u0173 mast\u0105 ilgalaik\u0117je perspektyvoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Guliya ledo kepur\u0117je Tibete aptiktas signalas leid\u017eia manyti, kad giliausi sluoksniai gali b\u016bti senesni nei 128 t\u016bkst. met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":60429,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[673,46182,46181,3709,45604,46180],"miestas":[],"class_list":["post-60428","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-klimato-kaita","tag-lasampo-ivykis","tag-ledo-serdys","tag-ledynai","tag-paleoklimatologija","tag-tibeto-ploksciakalnis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60428","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60428"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60428\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/60429"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60428"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60428"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60428"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=60428"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}