Pra\u0117jus beveik 40 met\u0173 po 1986 metais \u012fvykusios \u010cernobylio atomin\u0117s elektrin\u0117s avarijos, dalis mikroskopini\u0173 radioaktyvi\u0173 daleli\u0173 teb\u0117ra steb\u0117tinai stabilios. Naujas tyrimas rodo, kad kai kurios vadinamosios kar\u0161tosios dalel\u0117s iki \u0161iol i\u0161laiko kristalin\u0119 strukt\u016br\u0105, artim\u0105 pradinei branduolinio kuro sud\u0117\u010diai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai analizavo ypa\u010d ma\u017eas, nuo 8 iki 50 mikrometr\u0173 dyd\u017eio daleles, susiformavusias sprogimo ir v\u0117lesnio gaisro metu. Tokios dalel\u0117s svarbios tuo, kad jos gali veikti kaip radionuklid\u0173 \u201ekapsul\u0117s\u201c, ilg\u0105 laik\u0105 sulaikan\u010dios radioaktyvias med\u017eiagas ir jas i\u0161skirian\u010dios palaipsniui.<\/p>\n
K\u0105 parod\u0117 laboratoriniai tyrimai<\/p>\n
Mokslininkai i\u0161 Leibnizo universiteto Hanoveryje ir Helmholco centro Drezdene-Rosendorfe i\u0161tyr\u0117 \u0161e\u0161ias daleles, surinktas dviejose skirtingose vietose. Analizei buvo pasitelkta sinchrotronin\u0117 rentgeno difrakcija Pranc\u016bzijoje, leid\u017eianti nustatyti med\u017eiagos kristalin\u0119 sandar\u0105 itin dideliu tikslumu.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad dalis tirt\u0173 daleli\u0173 pagal chemines ir fizikines savybes i\u0161liko pana\u0161ios \u012f urano dioksid\u0105, kuris buvo reaktoriaus branduolinis kuras. Kitos dalel\u0117s buvo padengtos cirkoniu arba susiliejusios su metalu, kuris originaliai supo kuro strypus, ir tai gal\u0117jo pakeisti j\u0173 atsparum\u0105 aplinkos poveikiui.<\/p>\n
Dar viena daleli\u0173 grup\u0117 siejama su grafito, kuris reaktoriuje veik\u0117 kaip neutron\u0173 l\u0117tiklis, degimu. Toks procesas sudar\u0117 prielaidas susiformuoti oksiduotoms urano jungini\u0173 formoms, o smulkios dalel\u0117s gali b\u016bti perne\u0161amos v\u0117jo ir kelti rizik\u0105, jei patenka \u012f kv\u0117pavimo takus.<\/p>\n
Kod\u0117l daleli\u0173 stabilumas svarbus<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, netik\u0117tas stabilumas rei\u0161kia, kad dalis radionuklid\u0173 gali b\u016bti \u201eu\u017erakinti\u201c ilgesniam laikui, ta\u010diau v\u0117liau vis tiek i\u0161siskirti, kai dalel\u0117s pradeda irti d\u0117l dr\u0117gm\u0117s, chemin\u0117s korozijos ar mechaninio poveikio. D\u0117l to ilgalaikis u\u017eter\u0161tumo vertinimas tampa sud\u0117tingesnis, nes tar\u0161a gali kisti ne tik ma\u017e\u0117dama, bet ir netolygiai persiskirstydama.<\/p>\n
\u201eKai kurios atsparesn\u0117s dalel\u0117s gali ilgiau sulaikyti radionuklidus ir i\u0161skirti juos v\u0117liau, tod\u0117l laikui b\u0117gant sunkiau tiksliai \u012fvertinti tar\u0161os lyg\u012f\u201c, \u2013 teigiama tyr\u0117j\u0173 i\u0161vad\u0173 santraukoje.<\/p>\n
Patys autoriai pabr\u0117\u017eia ribot\u0105 tyrimo apimt\u012f: i\u0161tirtos tik \u0161e\u0161ios dalel\u0117s ir tik i\u0161 dviej\u0173 vietovi\u0173, tod\u0117l daryti universalias i\u0161vadas visam regionui dar per anksti. Vis d\u0117lto darbas papildo supratim\u0105, kaip skirtingos kilm\u0117s \u010cernobylio dalel\u0117s gali elgtis aplinkoje ir kokie mechanizmai lemia j\u0173 irim\u0105 arba i\u0161likim\u0105.<\/p>\n
\u010cernobylio avarijos kontekstas \u0161iandien<\/p>\n
\u010cernobylio atomin\u0117s elektrin\u0117s ketvirtajame bloke sprogimas \u012fvyko 1986 met\u0173 baland\u017eio 26 dien\u0105, o radioaktyvios med\u017eiagos pasklido po Ukrain\u0105, Baltarusij\u0105 ir dal\u012f Europos. V\u0117liau vir\u0161 sugriauto reaktoriaus pastatytas naujasis apsauginis gaubtas, ta\u010diau radiacin\u0117s saugos klausimai i\u0161lieka aktual\u016bs d\u0117l ilgalaiki\u0173 u\u017eter\u0161tumo \u017eidini\u0173 ir teritorijos prie\u017ei\u016bros.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, kar\u0161t\u0173j\u0173 daleli\u0173 savybi\u0173 pa\u017einimas svarbus ne tik istorinei avarijos analizei. Tai padeda tikslinti radiologin\u0117s rizikos modelius, planuoti tar\u0161os steb\u0117sen\u0105 ir geriau suprasti, kaip branduolinio kuro fragmentai gali elgtis avarij\u0173 metu bei po j\u0173, kai aplinkos s\u0105lygos kei\u010diasi de\u0161imtme\u010diais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pra\u0117jus beveik 40 met\u0173 po \u010cernobylio avarijos, tyrimas rodo: dalis \u201ekar\u0161t\u0173j\u0173 daleli\u0173\u201c vis dar i\u0161laiko pradin\u0119 branduolinio kuro kristalin\u0119 strukt\u016br\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[38720,704,101,4559,46262,46263,299],"miestas":[],"class_list":["post-60564","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-branduolinis-kuras","tag-cernobylis","tag-ekologija","tag-radiacine-sauga","tag-radioaktyvios-daleles","tag-sinchrotronine-rentgeno-difrakcija","tag-ukraina"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60564","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60564"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60564\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60564"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60564"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60564"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=60564"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}