{"id":60616,"date":"2026-10-08T14:35:32","date_gmt":"2026-10-08T14:35:32","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/08\/mokslininkai-aptiko-fenikso-planeta-gali-isspresti-30-metu-misle-ir-perrasyti-teorijas\/"},"modified":"2026-10-08T14:35:32","modified_gmt":"2026-10-08T14:35:32","slug":"mokslininkai-aptiko-fenikso-planeta-gali-isspresti-30-metu-misle-ir-perrasyti-teorijas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/08\/mokslininkai-aptiko-fenikso-planeta-gali-isspresti-30-metu-misle-ir-perrasyti-teorijas\/","title":{"rendered":"Mokslininkai aptiko \u201efenikso planet\u0105\u201c: gali i\u0161spr\u0119sti 30 met\u0173 m\u012fsl\u0119 ir perra\u0161yti teorijas"},"content":{"rendered":"

Astronomai prane\u0161\u0117 aptik\u0119 itin ret\u0105 egzoplanetos kandidat\u0119, kuri, kaip manoma, susiformavo ne kartu su savo \u017evaig\u017ede, o v\u0117liau i\u0161 jos \u201epelen\u0173\u201c. Tokie objektai vadinami antros kartos planetomis, o naujasis atvejis siejamas su balt\u0105ja nyk\u0161tuke HS 0209+0832, esan\u010dia ma\u017edaug u\u017e 270 \u0161viesme\u010di\u0173.<\/p>\n

Tyr\u0117j\u0173 teigimu, \u0161i planeta gal\u0117jo atsirasti tada, kai \u012f kosmos\u0105 i\u0161mesta mir\u0161tan\u010dios \u017evaig\u017ed\u0117s med\u017eiaga buvo gravitaci\u0161kai \u201esugaudyta\u201c ir v\u0117l sutank\u0117jo \u012f nauj\u0105 k\u016bn\u0105. Jei i\u0161vada pasitvirtins, tai b\u016bt\u0173 vienas ai\u0161kiausi\u0173 \u012frodym\u0173, kad planetos gali gimti ir po \u017evaig\u017ed\u0117s mirties etap\u0173.<\/p>\n

Kas yra baltoji nyk\u0161tuk\u0117?<\/h2>\n

Baltoji nyk\u0161tuk\u0117 yra \u012f Saul\u0119 pana\u0161ios \u017evaig\u017ed\u0117s branduolys, lik\u0119s po to, kai ji i\u0161sipu\u010dia \u012f raudon\u0105j\u0105 mil\u017ein\u0119 ir nusimeta i\u0161orinius sluoksnius. Nors tokia \u017evaig\u017ed\u0117 da\u017enai vadinama \u201emirusia\u201c, ji dar ilgai i\u0161lieka labai kar\u0161ta ir per milijardus met\u0173 pama\u017eu v\u0117sta.<\/p>\n

\u0160iuo atveju HS 0209+0832 apib\u016bdinama kaip ne\u012fprastai jauna ir \u012fkaitusi: jos efektyvioji temperat\u016bra siekia apie 35 000 laipsni\u0173 Celsijaus. D\u0117l tokio kar\u0161\u010dio aplink j\u0105 esantys k\u016bnai gali patirti intensyv\u0173 kaitinim\u0105 ir med\u017eiagos netekim\u0105.<\/p>\n

30 met\u0173 m\u012fsl\u0119 pad\u0117jo i\u0161spr\u0119sti cheminis p\u0117dsakas<\/h2>\n

Istorija prasid\u0117jo dar 1999 metais, kai Hablo kosminis teleskopas u\u017efiksavo \u0161ios baltosios nyk\u0161tuk\u0117s spektr\u0105 ir jame mat\u0117 daug nepaai\u0161kint\u0173 linij\u0173. Tuo metu astronomams pritr\u016bko duomen\u0173 ir metod\u0173 tiksliai nustatyti, kokie cheminiai elementai sukuria tok\u012f \u201e\u0161viesos pir\u0161t\u0173 atspaud\u0105\u201c.<\/p>\n

Nauja analiz\u0117 parod\u0117 element\u0173 rinkin\u012f, kuriame aptikta cinko ir vario, ta\u010diau labiausiai i\u0161siskyr\u0117 niobis. Jo kiekis, lyginant su Saul\u0117s chemine sud\u0117timi, gali b\u016bti daugiau nei 1 000 kart\u0173 didesnis, o tai tyr\u0117jams tapo kertiniu argumentu ai\u0161kinant sistemos kilm\u0119.<\/p>\n

\u201eKai pirm\u0105 kart\u0105 pama\u010diau niob\u012f \u0161iame kontekste, buvau pritrenktas, nes iki \u0161iol jis nebuvo fiksuotas kituose tirtuose balt\u0173j\u0173 nyk\u0161tuki\u0173 spektruose. Supratus, kad jis ten yra, daug kas stojo \u012f savo vietas\u201c, \u2013 sak\u0117 Voriko universiteto profesorius Borisas G\u00e4nsicke.<\/p>\n

Mokslininkai ai\u0161kina, kad toks element\u0173 \u201epara\u0161as\u201c dera su vadinamuoju s-procesu, kai mir\u0161tan\u010diose \u017evaig\u017ed\u0117se formuojasi sunkesni elementai. Tai reik\u0161t\u0173, jog planet\u0105 sudaranti med\u017eiaga gal\u0117jo b\u016bti kilusi i\u0161 \u017evaig\u017ed\u0117s evoliucijos pabaigos, o ne i\u0161 pirminio protoplanetinio disko.<\/p>\n

Kaip gal\u0117t\u0173 atrodyti \u0161i planeta?<\/h2>\n

Steb\u0117jimai rodo, kad kandidatin\u0117 planeta gali b\u016bti duj\u0173 mil\u017ein\u0117, pana\u0161aus dyd\u017eio kaip Jupiteris, skriejanti labai arti baltosios nyk\u0161tuk\u0117s. Galimas orbitos periodas siekia apie 4,4 dienos, o toks artumas reik\u0161t\u0173 ir didel\u0119 tikimyb\u0119, kad planeta yra potvyni\u0161kai \u201epriri\u0161ta\u201c \u2013 viena jos pus\u0117 nuolat atsukta \u012f \u017evaig\u017ed\u0119.<\/p>\n

D\u0117l ekstremalaus kaitinimo planeta, anot tyr\u0117j\u0173, gali spar\u010diai netekti med\u017eiagos, kuri nusidriekia uodegos pavidalu ir dalis jos v\u0117liau nus\u0117da ant baltosios nyk\u0161tuk\u0117s. Tokie procesai astronomams ypa\u010d vertingi, nes leid\u017eia i\u0161 atmosferos tar\u0161os ir spektrini\u0173 linij\u0173 spr\u0119sti apie suardyt\u0173 k\u016bn\u0173 sud\u0117t\u012f.<\/p>\n

\u201e\u012esp\u016bdinga tai, kad \u0161i planeta neatrodo kaip i\u0161likusi nuo sistemos gimimo ar atklydusi i\u0161 kitur. Ji, pana\u0161u, pastatyta i\u0161 med\u017eiagos, kuri\u0105 pati \u017evaig\u017ed\u0117 i\u0161met\u0117 mirdama\u201c, \u2013 teig\u0117 Borisas G\u00e4nsicke.<\/p>\n

Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tai gali pakeisti po\u017ei\u016br\u012f \u012f planetini\u0173 sistem\u0173 raid\u0105 po \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 sen\u0117jimo. Jei antros kartos planetos i\u0161 ties\u0173 egzistuoja, ateityje j\u0173 paie\u0161ka gali tapti svarbia balt\u0173j\u0173 nyk\u0161tuki\u0173 steb\u0117senos kryptimi, ypa\u010d derinant kosmini\u0173 teleskop\u0173 ir ant\u017eemini\u0173 observatorij\u0173 duomenis.<\/p>\n

Mokslininkai taip pat kelia klausim\u0105, ar pana\u0161\u016bs scenarijai teori\u0161kai galimi ir m\u016bs\u0173 Saul\u0117s sistemoje labai tolimoje ateityje, kai Saul\u0117 baigs savo evoliucijos keli\u0105. Nors tai spekuliatyvu, pats atradimas rodo, kad \u017evaig\u017ed\u0117s mirtis ne visada rei\u0161kia sistemos pabaig\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Astronomai aptiko galim\u0105 antros kartos \u201efenikso planet\u0105\u201c prie baltosios nyk\u0161tuk\u0117s: ne\u012fprastas niobio p\u0117dsakas gali u\u017ebaigti 30 met\u0173 m\u012fsl\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":60617,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[42283,8837,46300,1544,8531,8836,46301],"miestas":[],"class_list":["post-60616","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-baltosios-nykstukes","tag-egzoplanetos","tag-hablo-teleskopas","tag-nasa","tag-nature-astronomy","tag-tess","tag-voriko-universitetas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60616","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60616"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60616\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/60617"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60616"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60616"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60616"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=60616"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}