Negyvoji j\u016bra, itin s\u016brus u\u017edaras e\u017eeras tarp Izraelio, Palestinos ir Jordanijos, pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais traukiasi ypa\u010d spar\u010diai. Vanduo i\u0161 jos pasi\u0161alina beveik vien d\u0117l garavimo, o g\u0117lo vandens \u012ftek\u0117jimas suma\u017e\u0117jo d\u0117l Jordano up\u0117s vandens naudojimo ir regiono sausr\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai skai\u010diuoja, kad vandens lygis dabar krenta ma\u017edaug 1 metru per metus. Per 1979\u20132019 metus bendras kritimas siek\u0117 apie 34 metrus, o kartu pasteb\u0117tas ir ai\u0161kus vandens temperat\u016bros augimas skirtinguose sluoksniuose.<\/p>\n
Duomenys rodo, kad gilesni vandens sluoksniai per \u0161\u012f laikotarp\u012f su\u0161ilo apie 2,8 laipsnio Celsijaus, o vir\u0161utiniai sluoksniai \u2013 ma\u017edaug 1,7 laipsnio. Naujas tyrimas kelia klausim\u0105, ar \u0161\u012f \u0161ilim\u0105 lemia vien \u0161ylantis oras, ar ir pati e\u017eero nykimo dinamika.<\/p>\n
\u012eprastai garavimas vanden\u012f v\u0117sina, pana\u0161iai kaip \u017emogaus od\u0105 v\u0117sina prakaito garavimas. Ta\u010diau Negyvojoje j\u016broje situacij\u0105 kei\u010dia druskingumas: ma\u017e\u0117jant vandens kiekiui drusk\u0173 koncentracija did\u0117ja, o tai slopina garavim\u0105.<\/p>\n
Kai garavimas tampa ma\u017eiau efektyvus, silpn\u0117ja ir nat\u016bralus v\u0117sinimas, tod\u0117l lik\u0119s vanduo gali \u0161ilti grei\u010diau. Jei vanduo tampa \u0161iltesnis u\u017e vir\u0161 jo esant\u012f or\u0105, temperat\u016br\u0173 skirtumas gali skatinti tolesn\u012f \u0161ilumos ir dr\u0117gm\u0117s main\u0105, palaikant sud\u0117ting\u0105 vietin\u012f cikl\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 sudarytas modelis leido atskirti atmosferos \u0161ilt\u0117jimo poveik\u012f nuo paties e\u017eero lygio kritimo poveikio. Iki ma\u017edaug 2010 met\u0173 oro temperat\u016bros kilimas gal\u0117jo paai\u0161kinti apie 1,3 laipsnio gilesni\u0173 sluoksni\u0173 \u0161ilim\u0105.<\/p>\n
Tuo pat metu e\u017eero lygio kritimas, pasak skai\u010diavim\u0173, prisid\u0117jo dar ma\u017edaug 1,5 laipsnio. Tai rei\u0161kia, kad traukimasis ir druskingumo did\u0117jimas gali daryti \u012f Negyvosios j\u016bros temperat\u016brai pana\u0161iai didel\u0119 \u012ftak\u0105 kaip ir bendras regiono klimato \u0161ilt\u0117jimas.<\/p>\n
Temperat\u016bros ir druskingumo poky\u010diai turi ir ne\u012fprast\u0173 pasekmi\u0173. Mokslininkai fiksuoja rei\u0161kin\u012f, kai halito, tai yra akmens druskos, kristalai Negyvojoje j\u016broje gali formuotis net vasar\u0105.<\/p>\n
\u0160\u012f proces\u0105 lemia skirtingo tankio vandens sluoksni\u0173 mai\u0161ymasis: \u0161iltesnis ir s\u016bresnis vir\u0161utinis vanduo gali atv\u0117sti ir leistis \u017eemyn, o v\u0117sesnis gilesnis vanduo pakyla auk\u0161tyn. Druska tuomet i\u0161krenta i\u0161 tirpalo ir grimzta \u017eemyn tarsi sniegas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokie procesai padeda geriau suprasti, kaip per geologinius laikotarpius gal\u0117jo formuotis mil\u017eini\u0161ki druskos klodai kitur pasaulyje. Negyvoji j\u016bra, nors ir nykstanti, tampa nat\u016bralia laboratorija, leid\u017eian\u010dia realiu laiku steb\u0117ti, kaip vandens netektis kei\u010dia viso telkinio temperat\u016br\u0105, cirkuliacij\u0105 ir chemij\u0105.<\/p>\n
Ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad lygio kritimas regione siejamas ne tik su klimato veiksniais, bet ir su vandens i\u0161tekli\u0173 valdymu bei pramone. D\u0117l traukimosi pakrant\u0117se daug\u0117ja \u012fgriuv\u0173, kinta infrastrukt\u016bros rizikos, o ilgalaikiai sprendimai priklauso nuo tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir vandens vartojimo politikos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Negyvoji j\u016bra kasmet smunka apie 1 metr\u0105, o naujas tyrimas rodo: j\u0105 \u0161ildo ne tik oras, bet ir did\u0117jantis druskingumas bei silpstantis garavimo v\u0117sinimas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":60695,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[34337,16567,23093,1696,7946,673,45922],"miestas":[],"class_list":["post-60694","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-druskingumas","tag-garavimas","tag-geofizika","tag-izraelis","tag-jordanija","tag-klimato-kaita","tag-negyvoji-jura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60694","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60694"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60694\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/60695"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60694"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60694"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60694"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=60694"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}