{"id":60845,"date":"2026-10-09T11:20:49","date_gmt":"2026-10-09T11:20:49","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/09\/antarktidoje-fiksuojamas-didelis-pingvinu-nuosmukis-didziausia-kolonija-per-14-metu-susitrauke\/"},"modified":"2026-10-09T11:20:49","modified_gmt":"2026-10-09T11:20:49","slug":"antarktidoje-fiksuojamas-didelis-pingvinu-nuosmukis-didziausia-kolonija-per-14-metu-susitrauke","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/09\/antarktidoje-fiksuojamas-didelis-pingvinu-nuosmukis-didziausia-kolonija-per-14-metu-susitrauke\/","title":{"rendered":"Antarktidoje fiksuojamas didelis pingvin\u0173 nuosmukis: did\u017eiausia kolonija per 14 met\u0173 susitrauk\u0117"},"content":{"rendered":"<p>Atokiame Zavodovskio salos vulkaniniame masyve, priklausan\u010diame Piet\u0173 Sandvi\u010do saloms, mokslininkai fiksuoja ry\u0161k\u0173 pingvin\u0173 kolonijos ma\u017e\u0117jim\u0105. Naujausiais vertinimais, kadaise viena did\u017eiausi\u0173 pasaulyje kolonij\u0173 per pastaruosius 14 met\u0173 neteko didel\u0117s dalies populiacijos.<\/p>\n<p>Brit\u0173 Antarkties tarnybos tyr\u0117jai, remdamiesi lauko steb\u0117jimais ir nuotoliniais skai\u010diavimais, nurodo, kad vadinam\u0173j\u0173 antarktini\u0173 pingvin\u0173 (pingvin\u0173 \u0161nurovinink\u0173) \u010dia suma\u017e\u0117jo nuo ma\u017edaug 550 000 individ\u0173 2011 metais iki kiek daugiau nei 200 000 2025 metais. Tai rei\u0161kia kritim\u0105, artim\u0105 dviem tre\u010ddaliams per palyginti trump\u0105 laikotarp\u012f.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kod\u0117l kolonija traukiasi?<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai pagrindine ilgalaikio nykimo kryptimi laiko klimato kait\u0105, kuri kei\u010dia maisto prieinamum\u0105 piet\u0173 vandenynuose. \u0160ie pingvinai itin priklausomi nuo krilio, o \u0161is, \u0161ylant vandenynui ir kintant ledo s\u0105lygoms, gali trauktis \u012f \u0161altesnes, tolesnes zonas.<\/p>\n<p>Profesorius Normanas Ratcliffe, vienas tyrimo autori\u0173 ir Brit\u0173 Antarkties tarnybos ekologas, situacij\u0105 apib\u016bdino kaip labai neraminan\u010di\u0105. <\/p>\n<p>\u201eKai atvykome \u012f salas ir pamat\u0117me tok\u012f ry\u0161k\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105, tapo akivaizdu, kiek populiacija pasikeit\u0117: vietose, kur anks\u010diau buvo tank\u016bs lizdynai, dabar mat\u0117me tu\u0161\u010dias teritorijas\u201c, \u2013 sak\u0117 N. Ratcliffe.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Skirtingos r\u016b\u0161ys \u2013 skirtingos tendencijos<\/p>\n<p>\u012edomu tai, kad toje pa\u010dioje saloje gyvenantys auksaplaukiai pingvinai, kuri\u0173 mityba laikoma \u012fvairesne, demonstruoja kitoki\u0105 krypt\u012f. Tyr\u0117jai nurodo, jog j\u0173 gausa, palyginti su 2011 metais fiksuotais daugiau nei 90 000 individ\u0173, v\u0117liau i\u0161augo ir i\u0161liko didesn\u0117.<\/p>\n<p>Mokslinink\u0173 vertinimu, toks kontrastas gali rodyti, kaip nevienodai r\u016b\u0161ys reaguoja \u012f spar\u010diai kintan\u010dias s\u0105lygas, kai vienoms u\u017etenka alternatyvi\u0173 maisto \u0161altini\u0173, o kitos lieka stipriai priklausomos nuo krilio.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kaip skai\u010diuojami pingvinai?<\/p>\n<p>Pasiekti Zavodovskio sal\u0105 sud\u0117tinga, nes ji nutolusi daugiau nei 2 000 kilometr\u0173 nuo artimiausios nuolat gyvenamos vietov\u0117s, o kelion\u0117 j\u016bra gali u\u017etrukti apie 15 dien\u0173. D\u0117l to populiacijos vertinimui naudojami keli metodai, tarp j\u0173 dron\u0173 skryd\u017eiai, aerofotografija ir kolonij\u0173 u\u017eimam\u0173 lizdavie\u010di\u0173 analiz\u0117.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad poky\u010di\u0173 greitis svarbus ne tik konkre\u010diai r\u016b\u0161iai, bet ir platesniam vaizdui, nes Antarktidos ir subantarktini\u0173 sal\u0173 ekosistemos laikomos itin jautriomis temperat\u016bros, ledo re\u017eimo ir maisto grandin\u0117s poky\u010diams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Zavodovskio saloje Antarktidoje mokslininkai fiksuoja pingvin\u0173 \u0161nurovinink\u0173 nuosmuk\u012f: kolonija nuo 2011 met\u0173 smuko nuo 550 000 iki kiek per 200 000.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[4540,46442,101,673,46443,46444,23799],"miestas":[],"class_list":["post-60845","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-antarktida","tag-britu-antarkties-tarnyba","tag-ekologija","tag-klimato-kaita","tag-kritis","tag-pietu-sandvico-salos","tag-pingvinai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60845","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60845"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60845\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60845"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60845"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60845"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=60845"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}