NASA v\u0117l kelia \u012f vie\u0161um\u0105 id\u0117j\u0105, kuri aviacijos entuziastams skamba kaip sensacija: legendinis \u017evalgybinis l\u0117ktuvas \u201eSR-71 Blackbird\u201c gali sulaukti nauj\u0173 bandym\u0173, o ambicijos siejamos net su ma\u017edaug 5 000 km\/h grei\u010diu. Kalbama apie konkre\u010di\u0105 ma\u0161in\u0105, vadinam\u0105 844 numeriu, kuri paskutin\u012f kart\u0105 \u012f or\u0105 kilo 1999 met\u0173 spalio 9 dien\u0105.<\/p>\n
Pastaraisiais metais \u201eSR-71\u201c daugiausia buvo matomas kaip istorinis eksponatas, ta\u010diau dabar jis, kaip skelbiama, perkeltas \u012f angar\u0105, atliktos pirmin\u0117s ap\u017ei\u016bros ir prad\u0117tos konsultacijos su buvusiais projekto in\u017einieriais. Oficialus skryd\u017ei\u0173 programos patvirtinimas kol kas nevie\u0161inamas, bet vien tai, kad agent\u016bra gr\u012f\u017eta prie vertinim\u0173, rodo real\u0173 interes\u0105.<\/p>\n
NASA pastaruoju metu vie\u0161ai pabr\u0117\u017eia nor\u0105 atgaivinti auk\u0161to ir didelio grei\u010dio skryd\u017ei\u0173 tyrimus bei pl\u0117sti eksperimentini\u0173 X tipo orlaivi\u0173 krypt\u012f. Tokie projektai paprastai siejami ne su demonstraciniais pasirodymais, o su labai konkre\u010diais tikslais: nauj\u0173 med\u017eiag\u0173, aerodinamikos, \u0161ilumin\u0117s apsaugos, jutikli\u0173 ir varikli\u0173 technologij\u0173 patikra realiomis s\u0105lygomis.<\/p>\n
\u201eSR-71\u201c istorijoje jau buvo naudojamas kaip skraidanti laboratorija, kur bandyta aerodinamika, variklio darbas, konstrukciniai sprendimai ir matavimo sistemos. D\u0117l to jis ir \u0161iandien laikomas patrauklia platforma, jei tik \u012fmanoma saugiai atkurti bent dal\u012f jo skrydini\u0173 paj\u0117gum\u0173.<\/p>\n
Pagrindiniai \u201eSR-71\u201c apribojimai gerai \u017einomi nuo tarnybos laik\u0173. Orlaivis buvo projektuotas ilgesniam kruiziniam skryd\u017eiui ma\u017edaug Mach 3,2 grei\u010diu, tai yra apie 3 900 km\/h, o oficialiai minimas grei\u010dio rekordas siejamas su Mach 3,3, tai yra apie 4 040 km\/h.<\/p>\n
Ribos daugiausia atsiremia \u012f variklius \u201ePratt & Whitney\u201c J58 ir j\u0173 jautrum\u0105 \u012fsiurbiamo oro temperat\u016brai. Did\u0117jant grei\u010diui, stipriai kyla \u0161ilumin\u0117s apkrovos, o pasiekus ma\u017edaug 427 laipsnius Celsijaus \u012f kompresori\u0173 patenkan\u010dio oro temperat\u016br\u0105 did\u0117ja pa\u017eeidim\u0173 rizika. Papildom\u0105 problem\u0105 kelia ir sm\u016bgin\u0117s bangos, galin\u010dios trikdyti oro \u012fsiurbimo sistem\u0173 darb\u0105.<\/p>\n
Dar 1990-aisiais NASA in\u017einierius Timas Connersas buvo pareng\u0119s koncepcin\u012f sprendim\u0105, kaip labai trumpam vir\u0161yti \u012fprastas eksploatacines ribas. Jo esm\u0117 buvo ne variklio konstrukcijos \u0161aldymas, o au\u0161inamosios med\u017eiagos pur\u0161kimas ant \u012fsiurbiamo oro, kad suma\u017e\u0117t\u0173 jo masin\u0117 temperat\u016bra ir trumpai b\u016bt\u0173 galima paspart\u0117ti vir\u0161 ma\u017edaug Mach 3,4.<\/p>\n
Toks re\u017eimas b\u016bt\u0173 buv\u0119s skirtas tik trumpiems, kontroliuojamiems pagreit\u0117jimams, o ne nuolatiniam skryd\u017eiui. Tuomet, pagal koncepcij\u0105, l\u0117ktuvas tur\u0117t\u0173 suma\u017einti greit\u012f, kad neper\u017eengt\u0173 saugi\u0173 \u0161ilumini\u0173 ir aerodinamini\u0173 rib\u0173. Istori\u0161kai \u0161i studija liko teorin\u0117, nes projektui pritr\u016bko finansavimo ir buvo \u012fvertintos rizikos.<\/p>\n
Pagal tuometinius vertinimus, \u201eSR-71\u201c teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 atlaikyti trumpus skryd\u017eio epizodus arti Mach 4, ta\u010diau silpniausia grandis i\u0161likt\u0173 J58 varikliai, kuri\u0173 med\u017eiag\u0173 atsparumas kar\u0161\u010diui n\u0117ra skirtas dar didesn\u0117ms apkrovoms. Jei varikliai b\u016bt\u0173 kei\u010diami \u012f nuo prad\u017ei\u0173 auk\u0161tesnei temperat\u016brai projektuotas sistemas, tuomet ribojan\u010diu veiksniu gal\u0117t\u0173 tapti jau pati orlaivio konstrukcija.<\/p>\n
Ekspertai taip pat svarsto, kad realisti\u0161kesn\u0117 kryptis gal\u0117t\u0173 b\u016bti ne bandymas prikelti originalias j\u0117gaines, o modernizuotas varikli\u0173 sprendimas, artimas kombinuot\u0173 sistem\u0173 logikai, kai skirtinguose re\u017eimuose dirba skirtingi oro reaktyvinio variklio principai. Tokios id\u0117jos siejamos su hipergarsini\u0173 technologij\u0173 pl\u0117tra, kur greitis tampa svarbus ne rekordams, o bandym\u0173 duomenims.<\/p>\n
Vis d\u0117lto po beveik trij\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 prastovos bet koks realus sugr\u012f\u017eimas \u012f skryd\u017eius reik\u0161t\u0173 sud\u0117ting\u0105 ir brang\u0173 atnaujinim\u0105: nuo varikli\u0173 b\u016bkl\u0117s ir j\u0173 komponent\u0173 prieinamumo iki avionikos, hidraulikos, laidyn\u0173 ir specialist\u0173, kurie dar prisimena \u0161ios platformos specifik\u0105. Net jei 5 000 km\/h skamba ambicingai, pats faktas, kad NASA vertina galimybes, rodo did\u0117jant\u012f strategin\u012f susidom\u0117jim\u0105 didelio grei\u010dio skryd\u017eiais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
NASA vertina galimyb\u0119 gr\u0105\u017einti \u201eSR-71 Blackbird\u201c \u012f bandymus ir ai\u0161kinasi, ar legenda gal\u0117t\u0173 trumpam pasiekti net apie 5 000 km\/h greit\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":60940,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[46528,46526,1544,890,46525,46527],"miestas":[],"class_list":["post-60939","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-aviacijos-technologijos","tag-hipergarsiniai-skrydziai","tag-nasa","tag-pratt-whitney","tag-sr-71-blackbird","tag-x-plane"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60939","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60939"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60939\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/60940"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60939"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60939"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60939"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=60939"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}