Maras yra bakterin\u0117 zoonoz\u0117, kuri\u0105 sukelia bakterija Yersinia pestis. Nors liga da\u017eniausiai siejama su viduram\u017eiais, ji n\u0117ra i\u0161nykusi ir iki \u0161iol sporadi\u0161kai nustatoma \u012fvairiuose pasaulio regionuose.<\/p>\n
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, pastaraisiais metais valstyb\u0117s ir toliau prane\u0161a apie \u012ftariamus ir patvirtintus maro atvejus. Nat\u016bral\u016bs ligos \u017eidiniai susij\u0119 su laukiniais grau\u017eikais ir j\u0173 parazitais, tod\u0117l liga gali atsinaujinti ten, kur cirkuliuoja bakterija.<\/p>\n
Da\u017eniausias u\u017esikr\u0117timo kelias \u017emon\u0117ms yra u\u017ekr\u0117stos blusos \u012fkandimas, kai blusa prie\u0161 tai maitinosi sergan\u010diu grau\u017eiku. U\u017esikr\u0117sti galima ir tiesiogiai kontaktuojant su infekuotu gyv\u016bnu, jo audiniais ar k\u016bno skys\u010diais, pavyzd\u017eiui, dorojant gai\u0161en\u0105.<\/p>\n
Pavojingiausia d\u0117l plitimo tarp \u017emoni\u0173 laikoma plau\u010di\u0173 maro forma, kai bakterijos perduodamos oro la\u0161eliniu b\u016bdu kosint ar \u010diaudint. Vis d\u0117lto tokiai transmisijai paprastai reikia artimo ir u\u017esit\u0119susio kontakto su jau simptomus turin\u010diu \u017emogumi.<\/p>\n
Da\u017eniausia yra buboninio maro forma, kuriai b\u016bdingi staiga padid\u0117j\u0119, labai skausmingi limfmazgiai. Taip pat gali pasireik\u0161ti kar\u0161\u010diavimas, \u0161altkr\u0117tis, silpnumas ir galvos skausmas.<\/p>\n
Sepsin\u0117 maro forma i\u0161sivysto tada, kai bakterijos patenka \u012f krauj\u0105, o plau\u010di\u0173 maras pa\u017eeid\u017eia kv\u0117pavimo sistem\u0105. Negydomos sepsin\u0117 ir plau\u010di\u0173 formos yra itin pavojingos, tod\u0117l ankstyvas atpa\u017einimas lemia gydymo s\u0117km\u0119.<\/p>\n
\u201eNet jei b\u016bt\u0173 patvirtinta, kad tai buvo maras, \u0161iandien turime veiksming\u0173 ir pla\u010diai prieinam\u0173 antibiotik\u0173, svarbiausia nepraleisti laiko\u201c, \u2013 sak\u0117 infekcini\u0173 lig\u0173 specialistas dr. Micha\u0142as Chojnickis.<\/p>\n
Maro \u012ftarimas vertinamas pagal klinikinius simptomus, epidemiologin\u0119 anamnez\u0119 ir laboratorinius tyrimus. Diagnostikoje gali b\u016bti taikomi mikrobiologiniai metodai ir molekuliniai tyrimai, \u012fskaitant PGR, o esant pagr\u012fstam \u012ftarimui gydymas antibiotikais pradedamas nedelsiant.<\/p>\n
\u012etariant plau\u010di\u0173 mar\u0105 taikoma izoliacija, nes \u0161i forma gali plisti per kv\u0117pavimo takus. Artim\u0105 kontakt\u0105 tur\u0117jusiems asmenims gali b\u016bti rekomenduojamas steb\u0117jimas ir profilaktika pagal medik\u0173 ir visuomen\u0117s sveikatos specialist\u0173 sprendimus.<\/p>\n
Europos lig\u0173 prevencijos ir kontrol\u0117s centras yra pa\u017eym\u0117j\u0119s, kad \u0161iuo metu n\u0117ra duomen\u0173 apie nuolatin\u012f plau\u010di\u0173 maro plitim\u0105 \u017emoni\u0173 populiacijoje Europoje. Praktikoje tai rei\u0161kia, kad rizika atsitiktiniam protr\u016bkiui i\u0161lieka labai ma\u017ea, ta\u010diau budrumas svarbus keliaujant ar dirbant su laukiniais gyv\u016bnais endemin\u0117se teritorijose.<\/p>\n
\u201ePlau\u010di\u0173 maras gali plisti tarp \u017emoni\u0173, bet jis nesklinda taip lengvai kaip gripas ar COVID-19, tod\u0117l epidemijos tikimyb\u0117 paprastai vertinama kaip nedidel\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 dr. Micha\u0142as Chojnickis.<\/p>\n
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad daugiausia susirgim\u0173 nuo 1990-\u0173j\u0173 fiksuojama Afrikoje, ypa\u010d Kongo Demokratin\u0117je Respublikoje ir Madagaskare, o tarp endemini\u0173 \u0161ali\u0173 minimas ir Peru. Pavieniai atvejai registruojami ir Azijoje.<\/p>\n
Maras nustatomas ir Jungtin\u0117se Valstijose, kur kasmet vidutini\u0161kai fiksuojama apie 5 atvejai, daugiausia kaimi\u0161kose Vakar\u0173 region\u0173 teritorijose. Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad d\u0117mesys \u0161iai ligai i\u0161auga tuomet, kai pasirodo prane\u0161im\u0173 apie \u012ftariamus atvejus ar incidentus laboratorijose, ta\u010diau reali\u0105 rizik\u0105 da\u017eniausiai riboja greita diagnostika ir gydymas.<\/p>\n
Istori\u0161kai maras paliko ry\u0161k\u0173 p\u0117dsak\u0105 ir dabartin\u0117s Lenkijos teritorijoje, ypa\u010d XVIII am\u017eiaus prad\u017eioje. Tuomet epidemijos gal\u0117jo nusine\u0161ti didel\u0119 dal\u012f miest\u0173 gyventoj\u0173, o \u0161altiniuose minima, kad Poznan\u0117je 1707\u20131710 metais mir\u0117 apie 65 proc. gyventoj\u0173, tai yra apie 9 000 \u017emoni\u0173.<\/p>\n
\u0160iandien situacija i\u0161 esm\u0117s kitokia: turimi antibiotikai ir infekcij\u0173 kontrol\u0117s priemon\u0117s leid\u017eia efektyviai gydyti mar\u0105, jei liga atpa\u017e\u012fstama laiku. Specialistai taip pat primena, kad kasdien\u0117je praktikoje daug didesn\u0119 na\u0161t\u0105 sveikatos sistemoms sukelia sezonin\u0117s infekcijos, ypa\u010d gripas.<\/p>\n
Pasak dr. Micha\u0142o Chojnickio, gripo na\u0161ta gali b\u016bti neproporcingai didesn\u0117 u\u017e maro rizik\u0105, nes gripas kasmet sukelia masin\u012f sergamum\u0105 ir hospitalizacijas. D\u0117l to visuomen\u0117s sveikatos po\u017ei\u016briu svarbios profilaktikos priemon\u0117s, \u012fskaitant skiepijim\u0105si nuo gripo rizikos grup\u0117ms.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Maras n\u0117ra tik istorijos vadov\u0117li\u0173 liga: jis vis dar pasitaiko pasaulyje, o plau\u010di\u0173 forma gali plisti tarp \u017emoni\u0173, ta\u010diau laiku prad\u0117tas gydymas da\u017eniausiai…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":61090,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[11779,9418,4017,27602,3152,13863,27601],"miestas":[],"class_list":["post-61089","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-antibiotikai","tag-ecdc","tag-infekcines-ligos","tag-maras","tag-pasaulio-sveikatos-organizacija","tag-pgr-tyrimai","tag-yersinia-pestis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61089","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=61089"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61089\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/61090"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=61089"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=61089"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=61089"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=61089"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}