Kai kurie pauk\u0161\u010diai geba ne tik prisiminti, kur randa lesalo, bet ir atskirti konkret\u0173 \u017emog\u0173 nuo kit\u0173. Ornitolog\u0117 ir Ukrainos Nacionalin\u0117s moksl\u0173 akademijos Zoologijos instituto mokslinink\u0117 Natalija Atamas atkreipia d\u0117mes\u012f, kad pauk\u0161\u010di\u0173 elgesys da\u017enai painiojamas su draugyste, nors pirmiausia tai gali b\u016bti i\u0161moktas ry\u0161ys su maistu.<\/p>\n
Pasak jos, papras\u010diausias lygis yra s\u0105lyginis refleksas: pauk\u0161tis pripranta, kad tam tikroje vietoje b\u016bna lesalo, tod\u0117l gr\u012f\u017eta v\u0117l ir v\u0117l. Toks asociatyvus mokymasis b\u016bdingas daugeliui r\u016b\u0161i\u0173 ir pats savaime nerei\u0161kia nei prisiri\u0161imo, nei emocinio ry\u0161io su \u017emogumi.<\/p>\n
Auk\u0161tesnis lygis prasideda tada, kai pauk\u0161tis ima atpa\u017einti konkret\u0173 asmen\u012f. Eksperimentuose su baland\u017eiais nustatyta, kad jie gali skirti \u017emones ne vien pagal drabu\u017eius ar judesius, bet ir pagal veido bruo\u017eus, tod\u0117l skirtingai reaguoja \u012f draugi\u0161kai ir prie\u0161i\u0161kai besielgiant\u012f \u017emog\u0173 net ir pasikeitus aprangai.<\/p>\n
Kada pauk\u0161tis jus i\u0161skiria?<\/p>\n
Jei \u017emogus pauk\u0161\u010diui tampa \u201eypatingas\u201c, tai gali pasimatyti i\u0161 elgesio: jis prisileid\u017eia ar\u010diau, neb\u0117ga taip greitai kaip nuo kit\u0173, skleid\u017eia tam tikrus garsus. Svarbu tai, kad tokios reakcijos kartais i\u0161lieka ir tuomet, kai \u017emogus neatne\u0161a lesalo, ta\u010diau tai dar nerei\u0161kia, kad susiformavo tikra draugyst\u0117.<\/p>\n
N. Atamas pabr\u0117\u017eia, kad emocin\u012f ry\u0161\u012f, kuris pana\u0161us \u012f prisiri\u0161im\u0105, labiau linkusios kurti itin socialios ir ilgaam\u017e\u0117s r\u016b\u0161ys. Pagal vadinam\u0105j\u0105 socialinio intelekto hipotez\u0119, tokios r\u016b\u0161ys kasdien turi atpa\u017einti daug grup\u0117s nari\u0173 ir su jais palaikyti sud\u0117tingus santykius, tod\u0117l j\u0173 pa\u017eintiniai geb\u0117jimai paprastai b\u016bna geriau i\u0161vystyti.<\/p>\n
Kod\u0117l varnos taip ilgai prisimena?<\/p>\n
Varnos, kovai ir kiti varnini\u0173 \u0161eimos pauk\u0161\u010diai da\u017enai minimi kaip vieni i\u0161 \u201eprotingiausi\u0173\u201c d\u0117l geb\u0117jimo mokytis ir perduoti informacij\u0105. Tyrimuose \u0160iaur\u0117s Amerikoje parodyta, kad varnos gali ilgam \u012fsid\u0117m\u0117ti \u017emog\u0173, kuris elg\u0117si agresyviai, atpa\u017einti j\u012f v\u0117liau ir net perduoti signal\u0105 kitiems pauk\u0161\u010diams.<\/p>\n
Eksperimentuose, kuriuose naudotos kauk\u0117s, varnos puldavo \u201epavojingu\u201c laikom\u0105 veid\u0105 ir po ilgesnio laiko tarpo. Be to, agresyvi reakcija pasireik\u0161davo ir pauk\u0161\u010diams, kurie su tuo \u017emogumi anks\u010diau nebuvo susid\u016br\u0119, o tai rodo, kad informacija apie gr\u0117sm\u0119 gali b\u016bti perduodama socialiai.<\/p>\n
Kada pagalba gali pakenkti?<\/p>\n
Mokslinink\u0117 \u012fsp\u0117ja, kad pernelyg artimas laukini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 prisijaukinimas jiems da\u017enai tampa rizika. Priprat\u0119 prie \u017emoni\u0173 pauk\u0161\u010diai gali da\u017eniau patekti \u012f pavojingas situacijas \u0161alia keli\u0173, automobili\u0173 ar namini\u0173 gyv\u016bn\u0173, o taip pat tapti lengvesniu taikiniu piktavaliams.<\/p>\n
Dar viena problema yra lig\u0173 plitimas, kai daug pauk\u0161\u010di\u0173 nuolat renkasi prie t\u0173 pa\u010di\u0173 lesykl\u0173. Tankus susib\u016brimas ir nepakankamai pri\u017ei\u016brimos \u0161\u0117rimo vietos gali sudaryti palankias s\u0105lygas infekcijoms, tod\u0117l lesinti patariama saikingai ir u\u017etikrinant \u0161var\u0105.<\/p>\n
Kalbant apie nelaisv\u0117je laikomus, itin socialius pauk\u0161\u010dius, pavyzd\u017eiui, pap\u016bgas, stiprus prisiri\u0161imas prie \u017emogaus kartais atsisuka prie\u0161 pat\u012f gyv\u016bn\u0105. Kai tr\u016bksta bendravimo, jud\u0117jimo ir u\u017eimtumo, gali did\u0117ti streso lygis, atsirasti elgesio problem\u0173, \u012fskaitant plunksn\u0173 pe\u0161iojim\u0105.<\/p>\n
Apibendrindama N. Atamas sako, kad steb\u0117ti pauk\u0161\u010dius ir juos saikingai lesinti da\u017eniausiai yra normalu, ta\u010diau daryti laukin\u012f pauk\u0161t\u012f priklausom\u0105 nuo \u017emogaus ir pernelyg \u201erankin\u012f\u201c \u2013 pavojinga. Pauk\u0161\u010di\u0173 atpa\u017einimas ir j\u0173 atmintis yra \u012fsp\u016bdingi geb\u0117jimai, bet juos geriausia vertinti kaip prisitaikym\u0105 i\u0161gyventi, o ne kaip \u017emogaus ir pauk\u0161\u010dio draugyst\u0117s pa\u017ead\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Baland\u017eiai gali atpa\u017einti \u017emones pagal veid\u0105, o varnos ilgai prisimena gr\u0117smes ir perduoda signalus kitiems \u2013 ornitolog\u0117 paai\u0161kino, k\u0105 tai rei\u0161kia.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[31348,101,6944,29199,1367,46633,36503],"miestas":[],"class_list":["post-61099","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-balandziai","tag-ekologija","tag-gyvunu-elgsena","tag-lesyklos","tag-ornitologija","tag-papugos","tag-varnos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61099","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=61099"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61099\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=61099"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=61099"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=61099"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=61099"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}