Palydoviniai duomenys rodo ry\u0161k\u0173 skirtum\u0105 tarp miesto centro, priemies\u010di\u0173 ir kaimo augmenijos.<\/p>\n
Miest\u0173 augalai po kar\u0161\u010dio ir sausros period\u0173 da\u017enai atgauna \u012fprast\u0105 \u017ealum\u0105 grei\u010diau nei augalai u\u017e miesto rib\u0173, rodo plataus masto tarptautinis tyrimas. Mokslininkai analizavo 751 miest\u0105 109 \u0161alyse ir vertino, kaip greitai augmenija gr\u012f\u017eta \u012f \u012fprast\u0105 b\u016bkl\u0119 po nepalanki\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda i\u0161 Honkongo universiteto r\u0117m\u0117si 2001\u20132022 met\u0173 palydoviniais steb\u0117jimais. Lygintos istorin\u0117s centr\u0173 teritorijos, naujos statybos rajonai ir gretimos kaimi\u0161kos vietov\u0117s, o skirtumai vertinti pagal augalijos \u201eatsigavimo laik\u0105\u201c po \u017ealumos suma\u017e\u0117jimo.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad 78 proc. nagrin\u0117t\u0173 miest\u0173 augalai miesto s\u0105lygomis atsistatydavo grei\u010diau nei kaime. Geriausi rodikliai fiksuoti centrin\u0117se miesto dalyse, o pakra\u0161\u010diuose augmenija atsigavo l\u0117\u010diau, bet vis tiek da\u017enai lenk\u0117 aplinkini\u0173 teritorij\u0173 augalus.<\/p>\n
Vertindami atsparum\u0105, mokslininkai atsi\u017evelg\u0117 \u012f temperat\u016br\u0105, kritulius ir saul\u0117s spinduliuot\u0119. Vis d\u0117lto ry\u0161kiausias veiksnys, ai\u0161kinantis miesto prana\u0161um\u0105, buvo papildomas vandens tiekimas, susij\u0119s su park\u0173, vej\u0173 ir med\u017ei\u0173 laistymu.<\/p>\n
Did\u017eiausias miesto augalijos prana\u0161umas i\u0161ry\u0161k\u0117jo kar\u0161tuose ir sausringuose regionuose, \u012fskaitant Afrikos dal\u012f, Australij\u0105 ir \u0160iaur\u0117s Amerikos pietvakarius. Tokiose vietov\u0117se net nedidelis papildomas dr\u0117kinimas gali reik\u0161mingai suma\u017einti augalijos stres\u0105 ir pad\u0117ti grei\u010diau atkurti \u017ealum\u0105.<\/p>\n
\u201eMus nustebino, kaip glaud\u017eiai papildomas vandens tiekimas susij\u0119s su miesto augalijos atsparumo prana\u0161umu, ypa\u010d kar\u0161tuose ir sausringuose regionuose\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas tyrimo autori\u0173 Juju D\u017eou.<\/p>\n
Tyrime taip pat pasteb\u0117ta ilgalaik\u0117 tendencija: 2001\u20132022 met\u0173 laikotarpiu atotr\u016bkis tarp miesto ir kaimo did\u0117jo 67 proc. analizuot\u0173 miest\u0173. Mokslininkai tai sieja su tuo, kad u\u017e miest\u0173 rib\u0173 augmenija palaipsniui prarado geb\u0117jim\u0105 greitai atsigauti, o miestuose \u017ealiosios zonos da\u017eniau i\u0161laik\u0117 ankstesn\u012f atsparum\u0105 arba j\u012f \u0161iek tiek pagerino.<\/p>\n
Dar vienas svarbus signalas \u2013 dalyje, daugiausia sausring\u0173 miest\u0173, augalai ne tik grei\u010diau atsistatydavo, bet ir ma\u017eiau prarasdavo \u017ealiosios mas\u0117s nepalanki\u0173 laikotarpi\u0173 metu. Tai rodo, kad miesto \u017ealiosios infrastrukt\u016bros valdymas kai kuriais atvejais veikia kaip apsauginis buferis.<\/p>\n
Vis d\u0117lto autoriai pabr\u0117\u017eia, kad rezultatai nerei\u0161kia rekomendacijos laistyti visk\u0105 neribotai. Pagrindin\u0117 i\u0161vada \u2013 ne vien didinti \u017eeldyn\u0173 plot\u0105, o kryptingai pri\u017ei\u016br\u0117ti miesto augmenij\u0105 taip, kad ji i\u0161likt\u0173 gyvybinga ilgalaik\u0117je perspektyvoje.<\/p>\n
Mokslininkai ragina taikyti taup\u0173 dr\u0117kinim\u0105, pla\u010diau naudoti lietaus vanden\u012f ar i\u0161valytas nuotekas ir rinktis sausrai atsparesnes augal\u0173 r\u016b\u0161is. Kartu pripa\u017e\u012fstama ir metodin\u0117 riba: vien palydoviniai duomenys ne visada leid\u017eia tiksliai atskirti laistymo poveik\u012f nuo kit\u0173 veiksni\u0173, pavyzd\u017eiui, \u0161e\u0161\u0117lio, dirvo\u017eemio ar augal\u0173 r\u016b\u0161in\u0117s sud\u0117ties.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Palydovinis tyrimas 751 mieste rodo, kad miesto augalai po sausros da\u017enai atsigauna grei\u010diau nei kaime, o svarbiausias veiksnys \u2013 laistymas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[46635,101,673,327,46634,3706,4896],"miestas":[],"class_list":["post-61100","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-augalijos-atsparumas","tag-ekologija","tag-klimato-kaita","tag-laistymas","tag-miestu-zeldynai","tag-palydoviniai-duomenys","tag-sausra"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61100","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=61100"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61100\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=61100"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=61100"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=61100"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=61100"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}