Nauja genetini\u0173 ir archeologini\u0173 duomen\u0173 ap\u017evalga rodo, kad \u0161iuolaikini\u0173 abiej\u0173 Amerik\u0173 \u010diabuvi\u0173 prot\u0117viai \u012f \u017eemyn\u0105 grei\u010diausiai atvyko ne anks\u010diau kaip prie\u0161 ma\u017edaug 21 000 met\u0173. Tai reik\u0161t\u0173, kad migracija vyko paskutinio ledynme\u010dio piko metu, kai didel\u0119 \u0160iaur\u0117s pusrutulio dal\u012f deng\u0117 ledas.<\/p>\n
Toks scenarijus kursto sen\u0105 mokslin\u0119 diskusij\u0105: ar \u017emon\u0117s Amerikoje gal\u0117jo pasirodyti dar anks\u010diau, nei leid\u017eia manyti dabartin\u0117s DNR rekonstrukcijos. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad atsakymo paie\u0161kos priklauso nuo to, kaip suderinsime genetinius signalus su archeologiniais radiniais.<\/p>\n
Pastaraisiais metais spar\u010diai daug\u0117ja senovin\u0117s DNR duomen\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 atsekti giminyst\u0117s ry\u0161ius ir apytikriai datuoti, kada populiacijos prad\u0117jo skirtis. Ap\u017evalgoje i\u0161skirta, kad per pastaruosius 16 met\u0173 paskelbta 257 senovini\u0173 \u017emoni\u0173 genomai i\u0161 Amerik\u0173, taip pat 1 204 viso genomo masto duomen\u0173 rinkiniai.<\/p>\n
Genetiniai modeliai sieja pirmuosius amerikie\u010dius su \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 Azijos populiacijomis. Manoma, kad dalis j\u0173 kur\u012f laik\u0105 gyveno Beringijoje \u2013 regione, ap\u0117musiame dabartin\u012f Beringo s\u0105siaur\u012f ir aplinkines Sibiro bei Aliaskos teritorijas, kai d\u0117l \u017eemesnio j\u016br\u0173 lygio \u010dia buvo sausumos tiltas.<\/p>\n
Ilgesn\u0117 izoliacija ir v\u0117lesnis populiacijos skilimas palieka atpa\u017e\u012fstamus p\u0117dsakus DNR, tod\u0117l genetika gali atkurti migracijos \u201ekont\u016brus\u201c net ir tada, kai tiesiogini\u0173 kelion\u0117s \u012frodym\u0173 beveik n\u0117ra. Ta\u010diau tai n\u0117ra tiesioginis atvykimo datos matavimas, o i\u0161vada i\u0161 genetin\u0117s istorijos.<\/p>\n
Diskusijoms ypa\u010d svarb\u016bs \u017emogaus p\u0117dsakai White Sands vietov\u0117je Naujojoje Meksikoje, kuri\u0173 am\u017eius siejamas su ma\u017edaug 23 000 met\u0173. Jei datavimas teisingas, \u017emon\u0117s \u0160iaur\u0117s Amerikoje buvo jau ledynme\u010dio piko laikotarpiu, tai yra anks\u010diau, nei si\u016blo naujausia genetin\u0117 rekonstrukcija.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai neb\u016btinai yra prie\u0161taravimas. P\u0117dsakai fiksuoja konkre\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 buvim\u0105 konkre\u010dioje vietoje, o DNR da\u017eniausiai atspindi tas linijas, kurios i\u0161liko ir paliko palikuoni\u0173 v\u0117lesn\u0117se populiacijose.<\/p>\n
Vienas i\u0161 galim\u0173 paai\u0161kinim\u0173 yra tas, kad White Sands \u017emoni\u0173 grup\u0117 gal\u0117jo b\u016bti menkai susijusi su v\u0117liau i\u0161plitusiomis populiacijomis arba j\u0173 genetinis ind\u0117lis laikui b\u0117gant sumenko. Tokiais atvejais archeologiniai radiniai gali rodyti epizodin\u012f buvim\u0105, kurio genetinis p\u0117dsakas \u0161iandien beveik ne\u012f\u017ei\u016brimas.<\/p>\n
Migracijos \u012f Amerik\u0105 klausimas i\u0161lieka atviras, nes skirtingi \u012frodymai matuoja skirtingus dalykus: genetika labiau pasakoja apie populiacij\u0173 kilm\u0119 ir i\u0161likusias gimin\u0117s linijas, o archeologija fiksuoja buvim\u0105 vietoje. Be to, keli\u0173 galim\u0173 mar\u0161rut\u0173 ir \u201ebutelio kaklelio\u201c efekt\u0173 istorija gal\u0117jo b\u016bti sud\u0117tingesn\u0117 nei vienas \u012fvykis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai akcentuoja, kad prover\u017e\u012f gali duoti ir nauji archeologiniai atradimai, ir papildomi senovin\u0117s DNR m\u0117giniai, ypa\u010d i\u0161 \u0161iaurini\u0173 region\u0173. Kuo daugiau kokybi\u0161k\u0173 duomen\u0173 bus surinkta i\u0161 skirting\u0173 laikotarpi\u0173, tuo tiksliau bus galima sud\u0117lioti pirm\u0173j\u0173 amerikie\u010di\u0173 kelion\u0117s chronologij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Genetiniai tyrimai leid\u017eia manyti, kad pirmieji amerikie\u010di\u0173 prot\u0117viai atvyko prie\u0161 21 000 met\u0173, ta\u010diau archeologiniai radiniai kelia nauj\u0173 klausim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":61191,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[2241,2238,14575,674,46707,4738,46708],"miestas":[],"class_list":["post-61190","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-beringija","tag-dnr-tyrimai","tag-ledynmetis","tag-migracija","tag-pirmieji-amerikieciai","tag-senovine-dnr","tag-white-sands"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61190","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=61190"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61190\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/61191"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=61190"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=61190"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=61190"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=61190"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}