Naujas JAV mokslinink\u0173 tyrimas rodo, kad su psichopatijos bruo\u017eais susij\u0119 \u017emon\u0117s gali kalb\u0117ti ne taip, kaip da\u017enai \u012fsivaizduojama. Analiz\u0117 leid\u017eia sieti tam tikrus kalbos vartojimo modelius su trimis asmenyb\u0117s dimensijomis, ta\u010diau autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra diagnostikos metodas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai r\u0117m\u0117si triarchiniu modeliu, kuriame psichopatija apib\u016bdinama per tris tarpusavyje susijusias kryptis: slopinimo stok\u0105, piktavali\u0161kum\u0105 ir dr\u0105sum\u0105. \u0160ios dimensijos gali pasireik\u0161ti skirtingu intensyvumu ir neb\u016btinai rei\u0161kia nusikalstam\u0105 elges\u012f.<\/p>\n
Mokslininkai i\u0161analizavo 451 dalyvio autobiografinius pasakojimus. \u017dmoni\u0173 buvo pra\u0161oma apra\u0161yti svarbiausi\u0105 pasiekim\u0105 ar ger\u0105 laikotarp\u012f, sunkiausi\u0105 patirt\u012f ir gyvenimo l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0105, o v\u0117liau jie pild\u0117 klausimyn\u0105, vertinant\u012f psichopatijos bruo\u017e\u0173 rai\u0161k\u0105.<\/p>\n
Tekstai buvo vertinami programine \u012franga, skai\u010diuojan\u010dia, kaip da\u017enai vartojami su emocijomis, santykiais, pasiekimais, nerimu ir kitomis temomis susij\u0119 \u017eod\u017eiai. Rezultatai meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f populiariam stereotipui, kad psichopatini\u0173 bruo\u017e\u0173 turintys \u017emon\u0117s visada kalba emoci\u0161kai \u0161altai.<\/p>\n
Slopinimo stoka pirmiausia siejama su impulsyvumu ir silpnesne emocij\u0173 kontrole. Tyrime \u017emon\u0117s, surink\u0119 daugiau ta\u0161k\u0173 \u0161ioje dimensijoje, net ir pasakodami apie teigiamus ar l\u016b\u017einius \u012fvykius da\u017eniau vartojo neigiamo atspalvio \u017eod\u017eius.<\/p>\n
Taip pat j\u0173 pasakojimuose re\u010diau atsirasdavo akcent\u0173 apie teigiamus rezultatus ir pasiekimus. Kai kuriuose kontekstuose pasitaik\u0117 daugiau u\u017euomin\u0173 apie psichoaktyvi\u0105sias med\u017eiagas, ta\u010diau tai n\u0117ra vienareik\u0161mis rodiklis ir priklauso nuo situacijos, kuri\u0105 \u017emogus apra\u0161o.<\/p>\n
Piktavali\u0161kumas siejamas su ma\u017eesne empatija, emociniu \u0161altumu ir polinkiu i\u0161naudoti kitus. Vis d\u0117lto tyrimo duomenys parod\u0117 netik\u0117t\u0105 tendencij\u0105: didesnis piktavali\u0161kumas koreliavo su da\u017enesniu pozityvios leksikos vartojimu.<\/p>\n
Tokie dalyviai taip pat da\u017eniau rinkosi su apdovanojimais, nauda ir pasiekimais susijusius \u017eod\u017eius. Pasakodami apie l\u016b\u017eio ta\u0161kus jie, prie\u0161ingai nei b\u016bt\u0173 tik\u0117tasi, re\u010diau vartojo neigiamas emocijas nusakan\u010dius terminus.<\/p>\n
Dr\u0105sumas \u0161iame modelyje apima ma\u017eesn\u012f nerimastingum\u0105, didesn\u012f atsparum\u0105 stresui ir pasitik\u0117jim\u0105 savimi socialin\u0117se situacijose. Didesn\u012f dr\u0105sum\u0105 turintys dalyviai re\u010diau vartojo su baime, nerimu ir nuog\u0105stavimais susijusius \u017eod\u017eius.<\/p>\n
J\u0173 pasakojimuose taip pat re\u010diau atsirasdavo nuorod\u0173 \u012f psichikos sveikatos problemas. Tai dera su prielaida, kad dr\u0105sumo dimensija labiau atspindi streso tolerancij\u0105, o ne emocin\u012f nejautrum\u0105 kaip tok\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad vien kalbos analiz\u0117 negali patikimai nustatyti, ar \u017emogus turi psichopatini\u0173 bruo\u017e\u0173. Ry\u0161iai tarp bruo\u017e\u0173 ir \u017eodyno priklaus\u0117 nuo pasakojamos patirties tipo, tod\u0117l tas pats \u017emogus skirtingomis aplinkyb\u0117mis gali skamb\u0117ti visi\u0161kai kitaip.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tokie darbai prisideda prie tikslesnio supratimo, kaip asmenyb\u0117s ypatumai atsispindi kasdien\u0117je komunikacijoje. Tai gali b\u016bti aktualu tiek psichologijos tyrimams, tiek praktiniams kontekstams, pavyzd\u017eiui, vertinant impulsyvumo ar rizikingo elgesio prielaidas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas atskleid\u0117, kad psichopatijos bruo\u017eai gali atsispind\u0117ti \u017eodyne: su triarchiniu modeliu siejami trys skirtingi kalbos po\u017eymiai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":61193,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[6737,2572,46711,9705,46709,46710],"miestas":[],"class_list":["post-61192","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-asmenybes-bruozai","tag-emocijos","tag-kalbos-analize","tag-psichologijos-tyrimai","tag-psichopatija","tag-triarchinis-modelis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61192","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=61192"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61192\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/61193"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=61192"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=61192"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=61192"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=61192"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}