Astronomai prane\u0161\u0117 aptik\u0119 iki \u0161iol tolimiausi\u0105 greit\u0105j\u012f radijo pli\u016bpsn\u012f (FRB) \u2013 itin trump\u0105, bet galing\u0105 radijo bang\u0173 blyksn\u012f, trukus\u012f ma\u017edaug t\u016bkstant\u0105j\u0105 sekund\u0117s dal\u012f. Signalas, pavadintas FRB 20240304B, pasiek\u0117 \u017dem\u0119 po kelion\u0117s per did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f Visatos istorijos.<\/p>\n
Toks aptikimas ypa\u010d svarbus tod\u0117l, kad FRB prigimtis iki \u0161iol n\u0117ra galutinai \u012frodyta. Nors egzistuoja de\u0161imtys hipotezi\u0173, mokslininkai da\u017eniau atmeta netinkan\u010dius modelius, nei gali vienareik\u0161mi\u0161kai patvirtinti vien\u0105 kilm\u0117s scenarij\u0173.<\/p>\n
FRB 20240304B pirmiausia u\u017efiksuotas 2024 met\u0173 kov\u0105 Piet\u0173 Afrikoje veikian\u010diu radijo teleskopu MeerKAT, kuris sudarytas i\u0161 64 anten\u0173. Tokie prietaisai gali greitai identifikuoti pli\u016bpsn\u012f, ta\u010diau jo \u0161altinio galaktik\u0105 rasti gerokai sunkiau.<\/p>\n
Po pirminio aptikimo tyr\u0117jai band\u0117 dangaus srit\u012f i\u0161tirti itin jautriais ant\u017eeminiais optiniais teleskopais, ta\u010diau nemat\u0117 nieko, kas patikimai i\u0161duot\u0173 signal\u0105 pasiuntusi\u0105 galaktik\u0105. Tuomet \u012f pagalb\u0105 pasitelktas James Webb kosminis teleskopas, kurio infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 jautrumas leid\u017eia aptikti labai tolimus ir blankius objektus.<\/p>\n
James Webb duomenys atskleid\u0117, kad FRB \u0161altinis slypi ne didel\u0117je, masyvioje galaktikoje, kaip tik\u0117tasi, o ma\u017eoje nyk\u0161tukin\u0117je galaktikoje, kuri aktyviai formuoja \u017evaig\u017edes. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, \u0161i galaktika yra apie 1 000 kart\u0173 ma\u017eesn\u0117s mas\u0117s, nei buvo prognozuota pagal ankstesnius l\u016bkes\u010dius.<\/p>\n
Dar viena detal\u0117 nustebino ne ma\u017eiau: galaktika labai jauna, o did\u017eioji dalis jos \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 mas\u0117s susiformavo palyginti neseniai kosminiais mastais. Toks fonas stiprina prielaid\u0105, kad FRB gal\u0117jo sukelti magnetaras \u2013 itin stipr\u0173 magnetin\u012f lauk\u0105 turinti neutronin\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117, galinti susiformuoti per milijonus met\u0173.<\/p>\n
\u201eGreitieji radijo pli\u016bpsniai \u012fdom\u016bs tuo, kad vis dar ne\u017einome, kas tiksliai juos sukuria. Turime teorij\u0173, bet neturime galutinio \u012frodymo\u201c, \u2013 sak\u0117 Sidn\u0117jaus universiteto mokslinink\u0117 Manisha Caleb.<\/p>\n
Be kilm\u0117s paie\u0161k\u0173, FRB tampa ir praktiniu kosmologijos \u012frankiu. Keliaudamas per tarpgalaktines dujas signalas patiria sklaid\u0105: \u017eemesnio da\u017enio bangos sul\u0117t\u0117ja labiau nei auk\u0161tesnio, tod\u0117l atkeliauja kiek v\u0117liau, o tai leid\u017eia \u012fvertinti, kiek jonizuotos med\u017eiagos buvo pakeliui.<\/p>\n
\u0160io pli\u016bpsnio kelion\u0117 suteik\u0117 informacijos ir apie didelio masto strukt\u016bras tarp m\u016bs\u0173 ir \u0161altinio, nes signal\u0105 veik\u0117 skirting\u0173 region\u0173 dujos bei turbulencija. Tai leid\u017eia FRB naudoti kaip savoti\u0161k\u0105 kosmin\u012f matuokl\u012f, padedant\u012f tiksliau \u201epasverti\u201c med\u017eiag\u0105 tarp galaktik\u0173 ir tikslinti Visatos raidos vaizd\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad patikimai susiet\u0173 FRB su j\u0173 \u0161eiminink\u0117mis galaktikomis kol kas yra palyginti nedaug, tod\u0117l tokie aptikimai i\u0161lieka reti ir ypa\u010d vertingi. Kuo daugiau bus u\u017efiksuota tolim\u0173 pli\u016bpsni\u0173, tuo geriau bus galima patikrinti magnetar\u0173 hipotez\u0119 ir kitus modelius, ypa\u010d ankstyvosios Visatos s\u0105lygomis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Astronomai aptiko tolimiausi\u0105 greit\u0105j\u012f radijo pli\u016bpsn\u012f, o \u201eJames Webb\u201c parod\u0117 netik\u0117t\u0105 \u0161altin\u012f \u2013 ma\u017e\u0105, labai jaun\u0105 nyk\u0161tukin\u0119 galaktik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":61500,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[46885,46884,23128,46886,43323,46887],"miestas":[],"class_list":["post-61499","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-greitieji-radijo-pliupsniai","tag-james-webb","tag-kosmologija","tag-magnetarai","tag-meerkat","tag-neutronines-zvaigzdes"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61499","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=61499"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61499\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/61500"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=61499"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=61499"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=61499"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=61499"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}