Nedidelis u\u017esikabinimas vienus drabu\u017eius gali \u201ei\u0161ardyti\u201c akyse, o kitame audinyje beveik nieko nepakeisti. Japonijos mokslininkai si\u016blo ai\u0161kesn\u012f paai\u0161kinim\u0105: svarbiausia yra ne vien si\u016blo tvirtumas, o tai, kaip kilpos ir gijos topologi\u0161kai susijungia tarpusavyje.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Ritsumeikano universiteto mokslininko Daisuke Shimamoto, pareng\u0117 metod\u0105, leid\u017eiant\u012f tekstil\u0117s strukt\u016bras klasifikuoti pagal tai, kaip jose plinta defektai. Darbe dalyvavo ir Tohoku bei Aoyama Gakuin universitet\u0173 atstovai, o rezultatai publikuoti \u017eurnale Physical Review X.<\/p>\n
Audiniai ir trikota\u017eas kuriami pagal pasikartojan\u010dius pynimo ar mezgimo ra\u0161tus, o j\u0173 geometrija lemia elastingum\u0105 ir stabilum\u0105. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ias savybes galima nagrin\u0117ti taikant mazg\u0173 teorij\u0105, kuri analizuoja susipynusias kreives ir j\u0173 sujungim\u0173 logik\u0105.<\/p>\n
Tyrime tekstil\u0117 buvo modeliuojama kaip dvimat\u0117 susiet\u0173 kilp\u0173 strukt\u016bra, \u012f kuri\u0105 \u012fvedami defektai, t. y. reguliaraus ra\u0161to sutrikdymai. Svarbu tai, kad defektas neb\u016btinai rei\u0161k\u0117 fizin\u012f si\u016blo nutr\u016bkim\u0105: pakako matemati\u0161kai pakeisti sujungim\u0173 schem\u0105 ir steb\u0117ti, kaip tai veikia aplinkines kilpas.<\/p>\n
Tuomet modeliai buvo tikrinami, ar jie atitinka mezginio tipo strukt\u016br\u0105. Tam jie buvo \u201eu\u017ededami\u201c ant tor\u0105 primenan\u010dio pavir\u0161iaus ir vertinama, ar susipynim\u0105 \u012fmanoma i\u0161skaidyti \u012f paprastas kilpas neperkerpant jung\u010di\u0173, t. y. ar defektas nei\u0161provokuoja grandinin\u0117s reakcijos.<\/p>\n
Gauti rezultatai parod\u0117, kad skirtinguose ra\u0161tuose defektai plinta nevienodai: vienur sutrikimas lieka lokalus, kitur gali \u201ekeliauti\u201c per didel\u0119 med\u017eiagos dal\u012f. Tai paai\u0161kina, kod\u0117l kai kurie trikota\u017eo tipai yra link\u0119 greitai prarasti vientisum\u0105, net jei pa\u017eeidimas i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo menkas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat parod\u0117, kad galima projektuoti strukt\u016bras, kurios riboja defekt\u0173 plitim\u0105, ir tokias, kurios j\u012f palengvina. Praktin\u0117 reik\u0161m\u0117 ai\u0161ki: tinkamai parinktas sujungim\u0173 ra\u0161tas leid\u017eia valdyti atsparum\u0105 irimui net nekei\u010diant pa\u010dios \u017ealiavos ar verpal\u0173 tipo.<\/p>\n
Drabu\u017ei\u0173 pramon\u0117je toks po\u017ei\u016bris gali prisid\u0117ti prie ilgaam\u017ei\u0161kesni\u0173 gamini\u0173 k\u016brimo ir ma\u017eesnio poreikio da\u017enai keisti r\u016bbus, kas svarbu ir tvarumo kontekste. Ilgesnis naudojimo laikas rei\u0161kia ma\u017eesn\u012f tekstil\u0117s atliek\u0173 kiek\u012f ir efektyvesn\u012f i\u0161tekli\u0173 panaudojim\u0105.<\/p>\n
Pana\u0161\u016bs principai gali b\u016bti pritaikomi ir u\u017e mados rib\u0173, pavyzd\u017eiui, polimer\u0173, biologini\u0173 audini\u0173 ar mink\u0161tosios robotikos med\u017eiag\u0173 tyrimuose. Visais atvejais lemiamas veiksnys i\u0161lieka tas pats: kaip elementai sujungti ir kaip topologija diktuoja, ar defektas i\u0161sisklaido, ar virsta irimo grandine.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Japonijos mokslininkai parod\u0117, kad audinio atsparum\u0105 prasiardymui lemia kilp\u0173 sujungim\u0173 topologija, o ra\u0161t\u0105 galima projektuoti taip, kad defektai neplist\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":61568,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3344,9850,46941,13434,3341,46940,25498],"miestas":[],"class_list":["post-61567","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-audiniai","tag-japonijos-mokslininkai","tag-mazgu-teorija","tag-medziagu-mokslas","tag-tekstile","tag-trikotazas","tag-tvarioji-mada"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61567","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=61567"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61567\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/61568"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=61567"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=61567"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=61567"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=61567"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}