Mokslininkai persp\u0117ja, kad d\u0117l spar\u010diai kintan\u010dio klimato \u017dem\u0117je formuojasi nauji ekosistem\u0173 deriniai, kuri\u0173 anks\u010diau istorijoje nebuvo. Tokie vadinamieji nauji ekologiniai dariniai atsiranda, kai r\u016b\u0161ys kei\u010dia paplitimo ribas, o \u012fprastos bendrijos persitvarko \u012f netik\u0117tas kombinacijas.<\/p>\n
Iki \u0161iol daug gamtosaugos ir buveini\u0173 atk\u016brimo projekt\u0173 r\u0117m\u0117si siekiu gr\u0105\u017einti aplink\u0105 \u012f istorin\u0119 b\u016bkl\u0119. Ta\u010diau tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad dabartini\u0173 poky\u010di\u0173 tempas yra i\u0161skirtinis: tai, kas anks\u010diau vyko per \u0161imtme\u010dius ar net t\u016bkstantme\u010dius, dabar gali \u012fvykti per kelis de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n
Net jei artimiausiais metais temperat\u016br\u0173 augimas b\u016bt\u0173 stabilizuotas, ekosistem\u0173 persitvarkymas nesustot\u0173 i\u0161 karto. Gamtin\u0117s sistemos dar ilgai reaguos \u012f jau \u012fvykusius poky\u010dius, nes r\u016b\u0161i\u0173 migracij\u0105, dauginim\u0105si ir konkurencij\u0105 lemia l\u0117tesni biologiniai procesai.<\/p>\n
Did\u017eiausia problema i\u0161ry\u0161k\u0117ja tada, kai vietos klimatas ir kitos s\u0105lygos pasikei\u010dia taip, kad dalis r\u016b\u0161i\u0173 nebegali i\u0161likti ankstesn\u0117se buvein\u0117se. Tokiais atvejais net kruop\u0161\u010diai suplanuotos priemon\u0117s, skirtos i\u0161saugoti istorin\u0119 b\u016bkl\u0119, gali neduoti norimo rezultato ir net trukdyti susiformuoti naujai, stabiliai funkcionuojan\u010diai sistemai.<\/p>\n
\u201eVietoj klausimo, kaip gr\u0105\u017einti praeit\u012f, svarbiau klausti, kokios s\u0105lygos leis ekosistemai veikti po 20, 50 ar 100 met\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 tyr\u0117ja Tina Heger.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai nerei\u0161kia atsisakymo saugoti nykstan\u010dias r\u016b\u0161is ar automati\u0161kai laikyti visus poky\u010dius teigiamais. Nauji ekosistem\u0173 deriniai gali ir padidinti atsparum\u0105, ir susilpninti biologin\u0119 \u012fvairov\u0119, tod\u0117l kiekvien\u0105 situacij\u0105 b\u016btina vertinti pagal konkre\u010dias vietos s\u0105lygas.<\/p>\n
Vienas da\u017enai minim\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 yra koraliniai rifai, kuriuos veikia \u0161ylantys vandenynai. \u0160ilumai jautresni koralai nyksta, o j\u0173 viet\u0105 kai kur u\u017eima atsparesn\u0117s r\u016b\u0161ys, tuo pat metu tropin\u0117s \u017euvys ple\u010dia arealus \u012f v\u0117sesnius vandenis, kur susiduria su kitomis bendrijomis ir kei\u010dia vis\u0105 buveini\u0173 strukt\u016br\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai ragina gamtosaug\u0105 vis da\u017eniau gr\u012fsti ne vien praeities atkartojimu, bet ir prisitaikymu prie prognozuojam\u0173 poky\u010di\u0173. Toks po\u017ei\u016bris apima ir socialin\u0119 dimensij\u0105, nes kra\u0161tovaizd\u017eio kaita \u017emon\u0117ms siejasi su netekties jausmu, neu\u017etikrintumu ir b\u016btinybe i\u0161 naujo apibr\u0117\u017eti, k\u0105 rei\u0161kia saugoti gamt\u0105 spar\u010diai \u0161ylan\u010diame pasaulyje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Klimato kaita spartina r\u016b\u0161i\u0173 migracij\u0105, tod\u0117l formuojasi nauji ekosistem\u0173 deriniai be istorini\u0173 analog\u0173, o gamtosaugai tenka per\u017ei\u016br\u0117ti tikslus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":61570,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[685,151,2597,673,28611,46942],"miestas":[],"class_list":["post-61569","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-biologine-ivairove","tag-ekosistemos","tag-gamtosauga","tag-klimato-kaita","tag-koraliniai-rifai","tag-rusiu-migracija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61569","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=61569"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61569\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/61570"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=61569"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=61569"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=61569"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=61569"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}