Naujas tyrimas rodo, kad vienas \u017emogaus \u017earnyne aptinkamas mikrobas gali prisid\u0117ti prie didesn\u0117s raumen\u0173 j\u0117gos.<\/p>\n
\u017darnyne gyvena daugyb\u0117 mikroorganizm\u0173, bendrai vadinam\u0173 \u017earnyno mikrobiomu. Jie svarb\u016bs \u012fvairiems organizmo procesams \u2013 nuo vir\u0161kinimo ir med\u017eiag\u0173 apykaitos iki imunin\u0117s sistemos veiklos, miego, nerv\u0173 sistemos vystymosi ir smegen\u0173 funkcij\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f dar vien\u0105 galim\u0105 \u0161i\u0173 mikroorganizm\u0173 \u201edarb\u0105\u201c \u2013 raumen\u0173 funkcijos gerinim\u0105. Tyrime i\u0161skirta konkreti bakterija, priskiriama \u201eRoseburia\u201c gen\u010diai, kuri, kaip teigiama, gali teigiamai veikti raumen\u0173 metabolizm\u0105 ir raumen\u0173 j\u0117g\u0105.<\/p>\n
Pasak vieno i\u0161 tyrimo autori\u0173, Granados universiteto (Ispanija) fizinio aktyvumo fiziologo Jonatano Ruizo, \u0161ie rezultatai stiprina prielaid\u0105 apie vadinam\u0105j\u0105 \u017earnyno ir raumen\u0173 a\u0161\u012f \u2013 pana\u0161iai kaip da\u017eniau minima \u017earnyno ir smegen\u0173 a\u0161is.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai pateikia tvirt\u0173 \u012frodym\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 \u017earnyno ir raumen\u0173 a\u0161ies egzistavim\u0105 \u2013 nustatyta bakterija teigiamai moduliuoja raumen\u0173 metabolizm\u0105 ir raumen\u0173 j\u0117g\u0105\u201c, \u2013 teigia J. Ruizas.<\/p>\n
Siekdami \u012fvertinti ry\u0161\u012f tarp konkre\u010di\u0173 \u017earnyno bakterij\u0173 ir raumen\u0173 j\u0117gos, tyr\u0117jai analizavo dviej\u0173 grupi\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161mat\u0173 m\u0117ginius: 90 jaun\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 (18\u201325 m.) ir 33 vyresnio am\u017eiaus asmen\u0173 (65 m. ir vyresni\u0173).<\/p>\n
Visi dalyviai nurod\u0117 gyvenantys gana s\u0117sliai: sportuojantys ma\u017eiau nei 20 minu\u010di\u0173 re\u010diau nei tris kartus per savait\u0119. Taip pat jie per pastaruosius tris m\u0117nesius buvo i\u0161laik\u0119 stabil\u0173 k\u016bno svor\u012f ir ner\u016bk\u0117.<\/p>\n
Dalyviams atlikti i\u0161sam\u016bs raumen\u0173 paj\u0117gumo matavimai, \u012fskaitant pla\u0161takos suspaudimo j\u0117gos, koj\u0173 ir vir\u0161utin\u0117s k\u016bno dalies j\u0117gos testus. Be to, buvo \u012fvertintas maksimalus deguonies suvartojimas, rodantis kardiorespiracin\u012f paj\u0117gum\u0105.<\/p>\n
Nors i\u0161mat\u0173 m\u0117giniuose aptikta didel\u0117 mikrob\u0173 \u012fvairov\u0117, \u201eRoseburia\u201c genties bakterijos i\u0161siskyr\u0117 teigiama koreliacija su raumen\u0173 rodikliais. Kai kurios \u201eRoseburia\u201c r\u016b\u0161ys, pasak tyr\u0117j\u0173, su tiriamais parametrais nesusijusios, ta\u010diau kitos demonstravo s\u0105sajas su dalimi raumen\u0173 test\u0173. Pavyzd\u017eiui, \u201eRoseburia intestinalis\u201c siejama su koj\u0173 ir vir\u0161utin\u0117s k\u016bno dalies j\u0117ga jaun\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 grup\u0117je.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 tyr\u0117j\u0173 d\u0117mes\u012f patrauk\u0117 r\u016b\u0161is \u201eRoseburia inulinivorans\u201c. Nustatyta, kad didesnis \u0161ios bakterijos santykinis gausumas siejosi su keliais \u017emoni\u0173 j\u0117gos rodikliais: pla\u0161takos suspaudimu, koj\u0173 spaudimu ir \u0161tangos spaudimu.<\/p>\n
Vyresnio am\u017eiaus dalyviai, kuri\u0173 m\u0117giniuose aptikta \u0161i bakterija, tur\u0117jo beveik 30 proc. stipresn\u012f pla\u0161takos suspaudim\u0105 nei pana\u0161\u016bs tiriamieji, kuri\u0173 m\u0117giniuose jos nebuvo.<\/p>\n
Teigiamas ry\u0161ys pasteb\u0117tas ir tarp jaun\u0173 suaugusi\u0173j\u0173: didesnis \u201eR. inulinivorans\u201c paplitimas siejosi su stipresniu suspaudimu bei didesniu kardiorespiraciniu paj\u0117gumu.<\/p>\n
Tyrime atlikti ir papildomi bandymai su pel\u0117mis, siekiant \u012fvertinti prie\u017eastin\u012f ry\u0161\u012f ir geriau suprasti mechanizmus. Pirma pel\u0117ms antibiotikais buvo suma\u017einta nat\u016brali \u017earnyno mikroflora, o tuomet a\u0161tuonias savaites kas savait\u0119 jos buvo papildomos \u017emogaus \u017earnyno bakterijomis.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, \u201eR. inulinivorans\u201c suk\u0117l\u0117 \u201ery\u0161k\u0173 padid\u0117jim\u0105\u201c peli\u0173 priekini\u0173 gal\u016bni\u0173 sugriebimo j\u0117goje \u2013 ma\u017edaug 30 proc. daugiau nei kontrolin\u0117je grup\u0117je.<\/p>\n
Be j\u0117gos poky\u010di\u0173, pel\u0117ms, gavusioms \u0161i\u0105 bakterij\u0105, nustatyta daugiau greit\u0173j\u0173 raumenini\u0173 skaidul\u0173 ir didesn\u0117s raumen\u0173 skaidulos pado (soleus) raumenyje, esan\u010diame apatin\u0117s kojos u\u017epakalin\u0117je dalyje.<\/p>\n
Mokslininkai mano, kad bakterija gali veikti per aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 apykaitos poky\u010dius, aktyvindama purin\u0173 ir pentozi\u0173 fosfato keli\u0105 raumenyse bei skatindama raumen\u0173 skaidul\u0173 hipertrofij\u0105, kartu didindama greit\u0173j\u0173 skaidul\u0173 dal\u012f.<\/p>\n
Nors reikalingi papildomi tyrimai, autoriai pa\u017eymi, kad rezultatai gali atverti keli\u0105 nauj\u0173 probiotik\u0173 k\u016brimui, kurie pad\u0117t\u0173 ilgiau i\u0161laikyti j\u0117g\u0105 ir fizin\u012f paj\u0117gum\u0105 senstant.<\/p>\n
\u201eTai atveria galimyb\u0119, kad tiriama bakterija ateityje gal\u0117t\u0173 b\u016bti naudojama kaip probiotikas, padedantis i\u0161saugoti raumen\u0173 j\u0117g\u0105 senstant\u201c, \u2013 teigia vienas i\u0161 tyrimo autori\u0173, Almerijos universiteto (Ispanija) endokrinologas Borja Mart\u00ednez T\u00e9llez.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eGut\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas rodo, kad vienas \u017emogaus \u017earnyne aptinkamas mikrobas gali prisid\u0117ti prie didesn\u0117s raumen\u0173 j\u0117gos. \u017darnyne gyvena daugyb\u0117 mikroorganizm\u0173, bendrai vadinam\u0173 \u017earnyno mikrobiomu. Jie svarb\u016bs \u012fvairiems organizmo procesams \u2013 nuo vir\u0161kinimo ir med\u017eiag\u0173 apykaitos iki imunin\u0117s sistemos veiklos, miego, nerv\u0173 sistemos vystymosi ir smegen\u0173 funkcij\u0173. Mokslininkai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f dar vien\u0105 galim\u0105 \u0161i\u0173 mikroorganizm\u0173 \u201edarb\u0105\u201c […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":618,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-617","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/617","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=617"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/617\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/618"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=617"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=617"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=617"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=617"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}