Maj\u0173 civilizacija Centrin\u0117je Amerikoje, Mesopotamijos miestai-valstyb\u0117s, faraon\u0173 Egiptas ar Mongol\u0173 imperija \u2013 tai istorijos mil\u017einai, kurie ilg\u0105 laik\u0105 atrod\u0117 nepalau\u017eiami. Ta\u010diau visi jie galiausiai subyr\u0117jo. Kod\u0117l taip nutiko, ir ar pana\u0161us likimas gali i\u0161tikti \u0161i\u0173 dien\u0173 supervalstybes \u2013 Jungtines Valstijas, Kinij\u0105 ar Rusij\u0105?<\/p>\n
Istorija rodo paradoks\u0105: net did\u017eiausi laim\u0117jimai moksle, karyboje, \u016bkyje ar valstyb\u0117s valdyme negarantuoja ilgaam\u017ei\u0161kumo. Kai kurios civilizacijos paliko \u012fsp\u016bdingus architekt\u016bros stebuklus, kitos \u2013 teis\u0117s ir literat\u016bros paminklus, ta\u010diau n\u0117 viena nebuvo apsaugota nuo \u017elugimo.<\/p>\n
Populiarioji kult\u016bra majus da\u017enai vaizduoja per kraupi\u0173 ritual\u0173 ir egzoti\u0161k\u0173 dekoracij\u0173 prizm\u0119. Vis d\u0117lto u\u017e \u0161i\u0173 stereotip\u0173 slypi itin auk\u0161to lygio civilizacija, tur\u0117jusi i\u0161vystyt\u0105 ra\u0161t\u0105, 365 dien\u0173 kalendori\u0173, pa\u017eangias astronomines \u017einias ir matematikos pasiekimus, tarp j\u0173 \u2013 nulio s\u0105vok\u0105.<\/p>\n
Maj\u0173 in\u017einerinis tikslumas iki \u0161iol stebina. Pavyzd\u017eiui, \u010ci\u010den Icos statiniuose pavasario lygiadienio metu saul\u0117s \u0161e\u0161\u0117liai sukuria \u012fsp\u016bd\u012f, tarsi akmeniniais laiptais slinkt\u0173 gyvat\u0117 \u2013 tai liudija precizi\u0161k\u0105 astronomin\u012f skai\u010diavim\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau ma\u017edaug nuo 700 met\u0173 m\u016bs\u0173 eros laik\u0173 ka\u017ekas prad\u0117jo negr\u012f\u017etamai keistis: ma\u017e\u0117jo statyb\u0173, silpo administracija, nyko amatai, kai kur gyventoj\u0173 skai\u010dius krito net de\u0161imteriopai. Iki ma\u017edaug 900 met\u0173 did\u017eioji dalis miest\u0173 buvo apleisti ir praryta d\u017eiungli\u0173. V\u0117liau \u0161ios vietos i\u0161 naujo atrastos tik XIX am\u017eiuje.<\/p>\n
Vieno atsakymo, kod\u0117l majai \u017elugo, mokslas iki \u0161iol neturi. Istoriniai \u0161altiniai leid\u017eia \u012ftarti, kad v\u0117lyvuoju laikotarpiu daug\u0117jo vidini\u0173 konflikt\u0173, \u012ftakos kov\u0173, klest\u0117jo apgaul\u0117s ir skandalai. Vis d\u0117lto tyr\u0117jai ilg\u0105 laik\u0105 abejojo, ar vien politika gal\u0117jo taip smarkiai sugriauti sud\u0117ting\u0105 sistem\u0105.<\/p>\n
Buvo keliamos ir katastrofin\u0117s hipotez\u0117s \u2013 epidemijos, uraganai, \u017eem\u0117s dreb\u0117jimai, padid\u0117j\u0119s ugnikalni\u0173 aktyvumas. Ta\u010diau tvirt\u0173 \u012frodym\u0173 \u0161ioms versijoms pritr\u016bko.<\/p>\n
Viena i\u0161 svarbesni\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 teorij\u0173 sieja \u017elugim\u0105 su ekologiniais ir demografiniais veiksniais. Tyr\u0117jai, analizav\u0119 vien\u0105 i\u0161 maj\u0173 miest\u0173-valstybi\u0173, teig\u0117, kad tam tikru laikotarpiu majams \u201epernelyg sek\u0117si\u201c \u2013 augo gyventoj\u0173 skai\u010dius, pl\u0117t\u0117si \u017eemdirbyst\u0117, o mi\u0161kai masi\u0161kai buvo kertami naujiems laukams. Tai gal\u0117jo paspartinti dirvo\u017eemio erozij\u0105 ir sukelti bad\u0105.<\/p>\n
Kita reik\u0161minga versija akcentuoja vanden\u012f. Tyr\u0117jai, nagrin\u0117j\u0119 e\u017eer\u0173 nuos\u0117das Jukatane, dar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad regione gal\u0117jo \u012fsivyrauti itin ilga, net apie du \u0161imtme\u010dius trukusi sausra. Vandens stygius gal\u0117jo sukelti grandinin\u0119 reakcij\u0105: ma\u017e\u0117jant derliui, stipr\u0117jant konkurencijai tarp miest\u0173 ir daug\u0117jant konflikt\u0173, sistema \u0117m\u0117 byr\u0117ti i\u0161 vidaus.<\/p>\n
Dar vienoje hipotez\u0117je d\u0117mesys skiriamas dr\u0117kinimo infrastrukt\u016brai. Remiantis palydovini\u0173 vaizd\u0173 analiz\u0117mis, regione gal\u0117jo egzistuoti kanalai, kurie lietinguoju sezonu nusausindavo pelk\u0117tas \u017eemes, o sausuoju \u2013 tiekdavo vanden\u012f. Jei tokia sistema buvo apleista, \u017eemdirbyst\u0117 gal\u0117jo greitai \u017elugti, o vietov\u0117s \u2013 i\u0161d\u017ei\u016bti. Teigiama, kad tai net gal\u0117jo padidinti vietin\u0119 temperat\u016br\u0105 keliais laipsniais ir dar labiau paspartinti d\u017ei\u016bvimo spiral\u0119.<\/p>\n
Vanduo ir dr\u0117kinimo kanalai gal\u0117jo prisid\u0117ti ir prie kitos did\u017eios civilizacijos \u2013 Mesopotamijos \u2013 nuosmukio. Tarp Tigro ir Eufrato susiformav\u0119s pasaulis dav\u0117 \u017emonijai vienus seniausi\u0173 teis\u0117s ir literat\u016bros tekst\u0173. Kanalai leido klest\u0117ti \u017eemdirbystei pusdykum\u0117se, ta\u010diau ilgainiui paai\u0161k\u0117jo tamsioji \u0161io sprendimo pus\u0117.<\/p>\n
Nuo kaln\u0173 upi\u0173 atne\u0161ami mineralai kaup\u0117si dirvoje: vandeniui i\u0161garuojant, druskos likdavo \u017eem\u0117je. Po \u0161imtme\u010di\u0173 dirva tapo pernelyg s\u016bri ir netinkama augalams. Derlius krito, o i\u0161likimo strategijos tapo vis labiau ribotos \u2013 nebegal\u0117jai nustoti laistyti, nes viskas i\u0161d\u017ei\u016bt\u0173, bet laistant toliau, dirva dar spar\u010diau prast\u0117jo.<\/p>\n
Galiausiai nusilpusi teritorija tapo lengvu grobiu \u012fsibrov\u0117liams. Vienas po kito \u017elugo miestai-valstyb\u0117s, o Babilonas v\u0117liau krito u\u017ekariautoj\u0173 rankose.<\/p>\n
Sahelio ir Nubijos regione civilizacij\u0173 likim\u0105 da\u017enai l\u0117m\u0117 ne vien klimatas, bet ir galingi kaimynai. \u010cia k\u016br\u0117si ir nyko \u012fvairios valstyb\u0117s, kuri\u0173 istorija susipynusi su Egipto pakilimais ir nuosmukiais.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kesni\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 krik\u0161\u010dioni\u0161koji Makurija. Jos sostin\u0117je stov\u0117jo ba\u017eny\u010dios ir vienuolynai, o \u012ftvirtintame mieste \u2013 valdovo r\u016bmai. VII am\u017eiuje \u012f region\u0105 persik\u0117l\u0117 karin\u0117 \u012ftampa: po Egipto u\u017ekariavimo arab\u0173 paj\u0117gos m\u0117gino pl\u0117sti \u012ftak\u0105 ir Nubijoje. Vis d\u0117lto Makurijos sostin\u0117 buvo apginta, o v\u0117liau sudaryta taikos sutartis, kuri suteik\u0117 keli\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 stabilumo laikotarp\u012f.<\/p>\n
Makurijos nuosmukis taip pat at\u0117jo per politinius poky\u010dius regione: valdovo sosto per\u0117mimas, religijos kaitos simboliai ir did\u0117janti priklausomyb\u0117 nuo Egipto centr\u0173 galiausiai l\u0117m\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kos civilizacijos sunykim\u0105.<\/p>\n
Egiptas i\u0161silaik\u0117 apie keturis t\u016bkstan\u010dius met\u0173, ta\u010diau ir jis patyr\u0117 politin\u012f susiskaldym\u0105, i\u0161orines invazijas bei vald\u017eios kait\u0105. Galiausiai sen\u0173j\u0173 tik\u0117jim\u0173 ir papro\u010di\u0173 pasaul\u012f radikaliai pakeit\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117, kuri i\u0161st\u016bm\u0117 sen\u0105j\u0105 religin\u0119 sistem\u0105.<\/p>\n
Simboli\u0161ka, kad laikotarpis, siejamas su senov\u0117s Egipto pabaiga, sutampa su Romos imperijos skilimu. Pa\u010dios Romos nuosmukis da\u017enai ai\u0161kinamas ekonominiais sunkumais, pernelyg brangiais karais, pinig\u0173 nuvert\u0117jimu ir vidiniais konfliktais. Prie silpn\u0117jimo prisid\u0117jo ir epidemijos, kurios ma\u017eino kariuomen\u0117s paj\u0117gumus. Imperija, ilgai r\u0117musis ekspansija, galiausiai prarado pagreit\u012f ir subyr\u0117jo \u012f ma\u017eesnius darinius.<\/p>\n
JAV mokslininkas Jaredas Diamondas, analizav\u0119s 41 skirtingos civilizacijos istorij\u0105, i\u0161skyr\u0117 penkias prie\u017eastis, kurios da\u017eniausiai veda \u012f \u017elugim\u0105:<\/p>\n
1) aplinkos niokojimas (mi\u0161k\u0173 kirtimas, dirvo\u017eemio erozija);
\n2) klimato poky\u010diai;
\n3) priklausomyb\u0117 nuo i\u0161orini\u0173 i\u0161tekli\u0173;
\n4) karas ar invazija;
\n5) nesugeb\u0117jimas laiku rasti sprendim\u0173 \u0161ioms problemoms.<\/p>\n
Ar pakanka vengti \u0161i\u0173 klaid\u0173, kad civilizacija i\u0161likt\u0173? Istorija rodo, kad pavojingiausia ne pati kriz\u0117, o momentas, kai visuomen\u0117 nebesugeba \u012f j\u0105 atsakyti. Kaip su tuo susitvarkys \u0161iandienos pasaulis \u2013 parodys laikas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Maj\u0173 civilizacija Centrin\u0117je Amerikoje, Mesopotamijos miestai-valstyb\u0117s, faraon\u0173 Egiptas ar Mongol\u0173 imperija \u2013 tai istorijos mil\u017einai, kurie ilg\u0105 laik\u0105 atrod\u0117 nepalau\u017eiami. Ta\u010diau visi jie galiausiai subyr\u0117jo. Kod\u0117l taip nutiko, ir ar pana\u0161us likimas gali i\u0161tikti \u0161i\u0173 dien\u0173 supervalstybes \u2013 Jungtines Valstijas, Kinij\u0105 ar Rusij\u0105? Istorija rodo paradoks\u0105: net did\u017eiausi laim\u0117jimai moksle, karyboje, \u016bkyje ar valstyb\u0117s valdyme […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":6185,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-6184","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6184","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6184"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6184\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6185"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6184"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6184"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6184"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=6184"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}