Brazilijoje buvusi galvij\u0173 ganykla per kelis de\u0161imtme\u010dius virto atkuriama ekosistema, kurioje v\u0117l aptinkami piet\u0173 Amerikos tapyrai, regione nematyti daugiau nei \u0161imtmet\u012f. Pokyt\u012f nul\u0117m\u0117 ilgalaikis mi\u0161ko atk\u016brimas, \u0161lapyni\u0173 tvarkymas ir kryptinga laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 sugr\u0105\u017einimo programa.<\/p>\n
Projektas \u012fgyvendintas Guapiassu rezervato teritorijoje, Rio de \u017daneiro valstijoje. \u0160ioje vietov\u0117je \u0161eima, prisid\u0117dama prie gamtotvarkos specialist\u0173 darbo, per 25 metus nuosekliai atk\u016br\u0117 buvusias \u017eem\u0117s \u016bkio naudmenas, sodindama vietines med\u017ei\u0173 r\u016b\u0161is ir stiprindama suskaidyt\u0173 mi\u0161ko plot\u0173 jungtis.<\/p>\n
840 000 med\u017ei\u0173 ir atkurtas vandens re\u017eimas<\/p>\n
Vie\u0161ai skelbta, kad pirmaisiais intensyviais etapais buvo pasodinta apie 840 000 med\u017ei\u0173 ma\u017edaug 607 hektar\u0173 plote. V\u0117liau nurodyta, kad bendras pasodint\u0173 sodinuk\u0173 skai\u010dius perkop\u0117 1 000 000, o atkuriam\u0173 ir saugom\u0173 teritorij\u0173 apimtis i\u0161augo iki ma\u017edaug 710 hektar\u0173.<\/p>\n
Vien med\u017ei\u0173 atsodinimo nepakako, tod\u0117l buvusiose ganyklose imtasi ir kra\u0161tovaizd\u017eio atk\u016brimo. Suformavus \u017eem\u0117s pylimus, atnaujinus dal\u012f vandens sraut\u0173 ir suk\u016brus naujus vandens telkinius, teritorijoje \u0117m\u0117 atsirasti \u0161lapyn\u0117ms b\u016bdingi biotopai, svarb\u016bs tiek augalijai, tiek gyv\u016bnijai.<\/p>\n
Tapyrai sugr\u012f\u017eo tik padedant \u017emon\u0117ms<\/p>\n
Nors buvein\u0117s b\u016bkl\u0117 ger\u0117jo, tapyrai patys \u012f istorin\u012f areal\u0105 gr\u012f\u017eti negal\u0117jo d\u0117l keli\u0173, \u017eemdirbyst\u0117s plot\u0173 ir mi\u0161k\u0173 fragmentacijos. Skelbiama, kad Rio de \u017daneiro valstijoje jie nebuvo fiksuojami nuo 1914 met\u0173, tod\u0117l populiacijai atkurti reik\u0117jo aktyvaus perk\u0117limo ir prie\u017ei\u016bros.<\/p>\n
2017 metais \u012f atkurt\u0105 mi\u0161k\u0105 buvo i\u0161leisti pirmieji keli tapyrai, o j\u0173 jud\u0117jimas ir adaptacija steb\u0117ti naudojant radijo antkaklius bei fotosp\u0105stus. Steb\u0117sena leido \u012fvertinti, ar gyv\u016bnai randa maisto, kaip naudojasi buveine ir ar geba i\u0161vengti \u017emogaus veiklos rizik\u0173.<\/p>\n
V\u0117lesni steb\u0117jimai parod\u0117, kad tapyrai \u012fsitvirtino: jie minta vietiniais augalais ir atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f mi\u0161ko atsinaujinimui, platindami s\u0117klas. Taip pat fiksuoti laukin\u0117je gamtoje gim\u0119 jaunikliai, kas laikoma vienu svarbiausi\u0173 \u017eenkl\u0173, jog populiacija gali tvariai augti.<\/p>\n
K\u0105 rodo tokie projektai?<\/p>\n
Guapiassu pavyzdys i\u0161ry\u0161kina, kad ekosistem\u0173 atk\u016brimas da\u017enai yra kompleksinis darbas, apimantis ne tik mi\u0161ko atsodinim\u0105, bet ir vandens re\u017eimo sugr\u0105\u017einim\u0105 bei ry\u0161i\u0173 tarp mi\u0161ko masyv\u0173 atk\u016brim\u0105. Tai ypa\u010d svarbu ten, kur buveines ilg\u0105 laik\u0105 skaid\u0117 infrastrukt\u016bra ir intensyvus \u017eem\u0117s naudojimas.<\/p>\n
Gamtosaugininkai pabr\u0117\u017eia, kad laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 sugr\u0105\u017einimas visada reikalauja ilgalaiki\u0173 duomen\u0173: b\u016btina steb\u0117ti mirtingum\u0105, veisim\u0105si, konflikt\u0173 su \u017emogumi rizikas ir genetin\u0119 \u012fvairov\u0119. Tokios iniciatyvos tampa vis aktualesn\u0117s ir d\u0117l klimato kaitos, nes atkuriami mi\u0161kai padeda stabilizuoti vietin\u012f mikroklimat\u0105 ir vandens apytak\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Brazilijoje buvusi ganykla per 25 metus virto atkuriamu mi\u0161ku: pasodinta 840 000 med\u017ei\u0173, o \u012f region\u0105 sugr\u012f\u017eo daugiau nei \u0161imtmet\u012f nematyti tapyrai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,8176,101,2597,4468,26525,45577],"miestas":[],"class_list":["post-61967","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-brazilija","tag-ekologija","tag-gamtosauga","tag-misku-atkurimas","tag-slapyniu-atkurimas","tag-tapyrai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61967","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=61967"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61967\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=61967"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=61967"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=61967"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=61967"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}