Bulgarijos archeologin\u0117je bendruomen\u0117je \u012fsib\u0117g\u0117ja diskusija d\u0117l Perperikono \u2013 \u012fsp\u016bdingo uolose i\u0161kirsto komplekso Ryt\u0173 Rodopuose, netoli Kird\u017ealio. Archeologas Nikolajus Ov\u010darovas kelia hipotez\u0119, kad senov\u0117je \u0161i vietov\u0117 gal\u0117jo b\u016bti vadinta Pergamonu.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117jo, \u0161i\u0105 versij\u0105 sustiprina sen\u0173j\u0173 \u017eem\u0117lapi\u0173 ir geografin\u0117s informacijos analiz\u0117, nors tiesioginio \u012frodymo kol kas tr\u016bksta. Pagrindin\u0117 problema ta, kad iki \u0161iol nerasta inskripcijos ar kito ai\u0161kaus u\u017era\u0161o, kuris vienareik\u0161mi\u0161kai patvirtint\u0173 sen\u0105j\u012f pavadinim\u0105.<\/p>\n
Perperikonas laikomas vienu svarbiausi\u0173 Bulgarijos archeologini\u0173 objekt\u0173, nes \u010dia matyti keli\u0173 epoch\u0173 p\u0117dsakai \u2013 nuo senesni\u0173 kulto praktik\u0173 iki rom\u0117ni\u0161ko ir bizanti\u0161ko laikotarpi\u0173. Ilgus \u0161imtme\u010dius gyvenviet\u0117 pl\u0117t\u0117si pasitelkdama nat\u016bralias uolien\u0173 formas: patalpos, \u0161ventyklin\u0117s erdv\u0117s ir infrastrukt\u016bros elementai buvo tiesiog i\u0161skobti akmenyje.<\/p>\n
Tokia vietov\u0117s strukt\u016bra padeda suprasti jos reik\u0161m\u0119 regione: uol\u0117tas reljefas buvo patogus gynybai, o i\u0161keltos dominuojan\u010dios pozicijos da\u017enai tapdavo politiniais ir religiniais centrais. \u0160iandien Perperikonas yra vienas labiausiai lankom\u0173 istorini\u0173 objekt\u0173 \u0161alyje.<\/p>\n
Ov\u010darovas hipotez\u0117s a\u0161imi laiko II am\u017eiuje Klaudijaus Ptolem\u0117jaus para\u0161yt\u0105 veikal\u0105 Geografija. Jame autorius band\u0117 apra\u0161yti t\u016bkstan\u010dius vietovi\u0173, nurodydamas j\u0173 koordinates, ta\u010diau \u0161iuolaikiniams tyr\u0117jams \u0161ie duomenys da\u017enai kelia keblum\u0173 d\u0117l skai\u010diavimo paklaid\u0173 ir skirting\u0173 matavimo sistem\u0173.<\/p>\n
Tarp Ptolem\u0117jaus minim\u0173 viet\u0173 yra ir Pergamonas, apib\u016bdinamas kaip esantis Trakijos gilumoje. Ov\u010darovas si\u016blo, kad pakoregavus sen\u0105sias koordinates, Pergamono paie\u0161kos zona priart\u0117ja prie Ard\u0117s up\u0117s vidurupio apylinki\u0173, kur ir yra Perperikonas.<\/p>\n
Intriguojan\u010dia detal\u0117 tyr\u0117jas laiko galim\u0105 s\u0105saj\u0105 su garsiuoju Pergamonu Vakar\u0173 Anatolijoje, helenistinio pasaulio centru ir Attalid\u0173 karalyst\u0117s sostine. Nors \u0161ias vietas skiria \u0161imtai kilometr\u0173, jas jungia pana\u0161us reljefinis principas: abi pl\u0117t\u0117si aplink sta\u010di\u0105, lengvai ginam\u0105 kalv\u0105 su akropol\u012f primenan\u010dia vir\u0161\u016bne.<\/p>\n
Kai kurie mokslininkai pabr\u0117\u017eia ir pa\u010dios Pergamono pavadinimo interpretacijas, siejan\u010dias j\u012f su tvirtove ar \u012ftvirtinta auk\u0161tuma. Vis d\u0117lto pavadinimo kilm\u0117 n\u0117ra galutinai i\u0161ai\u0161kinta, tod\u0117l tokie sutapimai kol kas vertinami kaip netiesiogin\u0117s u\u017euominos, o ne \u012frodymai.<\/p>\n
Papildom\u0173 argument\u0173 Ov\u010darovas ie\u0161ko sen\u0173j\u0173 kartograf\u0173 darbuose, kuriuose Pergamono vardas kartojasi skirtingais \u0161imtme\u010diais. Vis d\u0117lto tokie \u017eem\u0117lapiai patys savaime gin\u010do nei\u0161sprend\u017eia, nes neretai remiasi ankstesn\u0117mis tradicijomis ir tais pa\u010diais Ptolem\u0117jaus duomenimis.<\/p>\n
Ar Perperikonas i\u0161 ties\u0173 kadaise buvo vadintas Pergamonu, gal\u0117t\u0173 galutinai atsakyti tik nauji radiniai, ypa\u010d epigrafiniai \u012fra\u0161ai. Kol j\u0173 n\u0117ra, hipotez\u0117 i\u0161lieka patraukli, bet atsargi interpretacija, kuri labiau skatina tolimesnius tyrimus, nei u\u017ededa ta\u0161k\u0105 ilgame\u010diam gin\u010dui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Bulgarijos archeologas kelia hipotez\u0119, kad Perperikonas gal\u0117jo b\u016bti senovinis Pergamonas, ta\u010diau kol kas tr\u016bksta tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":62084,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,3982,47289,47288,47291,47292,47290],"miestas":[],"class_list":["post-62083","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-bulgarija","tag-klaudijus-ptolemejus","tag-perperikonas","tag-rodopai","tag-senoviniai-zemelapiai","tag-trakija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62083","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=62083"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62083\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/62084"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=62083"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=62083"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=62083"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=62083"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}