Kachovkos vandens telkinio vietoje Ukrainos pietuose vis ai\u0161kiau ry\u0161k\u0117ja netik\u0117tas procesas: buv\u0119s dugnas kasmet ma\u017eiau primena i\u0161d\u017ei\u016bvusi\u0105 dykviet\u0119 ir vis labiau pana\u0161\u0117ja \u012f nat\u016brali\u0105 laukin\u0119 gamt\u0105. Ekspedicijose dirbantys mokslininkai fiksuoja augalijos sugr\u012f\u017eim\u0105, naujas buveines ir pirmuosius stambesni\u0173 gyv\u016bn\u0173 p\u0117dsakus.<\/p>\n
Apie tai Ukrainos \u017einiasklaidai pasakojo Askanija-Nova biosferos rezervato mokslininkas, biologijos moksl\u0173 daktaras Ivanas Moisienko. Pasak jo, kiekviena i\u0161vyka \u012f buvus\u012f telkin\u012f atne\u0161a nauj\u0173 radini\u0173, o kai kurie susitikimai gamtoje b\u016bna ne tik \u012fdom\u016bs, bet ir rizikingi.<\/p>\n
Daug\u0117ja r\u016b\u0161i\u0173, atsiranda invaziniai augalai<\/p>\n
Mokslinink\u0173 vertinimu, augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius buvusio telkinio teritorijoje spar\u010diai auga. Jei 2025 metais ekspedicijos fiksavo 343 r\u016b\u0161is, dabar, I. Moisienko teigimu, j\u0173 gali b\u016bti jau bent 400, nors tikslesniems skai\u010diams reikia nuosekli\u0173 tyrim\u0173 skirtingais sezonais.<\/p>\n
Kartu su vietini\u0173 buveini\u0173 atsigavimu fiksuojami ir nepageidaujami poky\u010diai. Tyr\u0117jai aptiko dyg\u0173 invazin\u012f pikt\u017eolin\u012f augal\u0105 cenchr\u0105, kurio plitimas daugelyje \u0161ali\u0173 laikomas probleminiu d\u0117l poveikio pievoms, ganykloms ir sm\u0117lingoms buvein\u0117ms.<\/p>\n
Ekspedicij\u0173 metu pasteb\u0117tas ir sm\u0117lingoms vietov\u0117ms b\u016bdingas augalas, kuris anks\u010diau da\u017eniau buvo siejamas su Chortycios salos teritorija. Mokslininkai mano, kad s\u0117klas \u012f naujas atviras erdves gal\u0117jo atne\u0161ti v\u0117jas, o pasikeit\u0119s dr\u0117gm\u0117s re\u017eimas sudar\u0117 s\u0105lygas joms sudygti.<\/p>\n
Gyv\u016bnai gr\u012f\u017eta, bet teritorija dar sunkiai prieinama<\/p>\n
Pasak I. Moisienko, buvusio telkinio vietoje jau fiksuojami smulk\u016bs \u017einduoliai, \u0161e\u0161kai ir sugr\u012f\u017e\u0119 \u0161ernai. Elniai taip pat pastebimi, ta\u010diau tankm\u0117se jiems jud\u0117ti sud\u0117tinga, tod\u0117l da\u017eniau laikosi keli\u0173 ir atviresni\u0173 ruo\u017e\u0173 netoli Chortycios.<\/p>\n
\u012esp\u016bdingiausiu \u0161ios vasaros radiniu mokslininkas vadina susitikim\u0105 su geltonpilviu \u017eal\u010diu, Ukrainos saugom\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 s\u0105ra\u0161uose minimu kaip reta ir pa\u017eeid\u017eiama r\u016b\u0161is. Tai nenuodingas, bet gindamasis agresyvus roplys, tod\u0117l tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokiose teritorijose b\u016btina laikytis saugaus atstumo.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 sutikta gyvat\u0117 siek\u0117 ma\u017edaug pusantro metro ilgio. Ji nenuodinga, bet gana agresyvi ir net puol\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 Ivanas Moisienko.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pripa\u017e\u012fsta, kad realiai i\u0161tirti pavyksta tik palyginti siaur\u0105 juost\u0105. D\u0117l saugumo prie\u017eas\u010di\u0173 komandos negali gilintis \u012f buvusio telkinio teritorij\u0105 9\u201310 kilometr\u0173, tod\u0117l planuojama daugiau remtis palydoviniais vaizdais ir nuotoliniais steb\u0117jimais.<\/p>\n
Didysis Lugas atsikuria, o ne kuriamas i\u0161 naujo<\/p>\n
I. Moisienko pabr\u0117\u017eia, kad \u0161iandien stebimas procesas yra ne \u201enaujos gamtos\u201c gimimas, o istorini\u0173 ekosistem\u0173 sugr\u012f\u017eimas. Did\u017eiojo Lugo kra\u0161tovaizdis buvo u\u017elietas XX am\u017eiaus viduryje, o dabar, pasikeitus hidrologin\u0117ms s\u0105lygoms, v\u0117l atsiranda pelk\u0117s, gluosni\u0173 bei tuop\u0173 s\u0105\u017ealynai.<\/p>\n
Pasak mokslininko, kai kuriuose ruo\u017euose pradeda formuotis strukt\u016bros, b\u016bdingos nat\u016bralioms upi\u0173 deltoms ir salpoms. Tuo metu \u0105\u017euolynai, anot jo, tur\u0117t\u0173 atsikurti l\u0117\u010diau, nes \u0105\u017euolams reikia daugiau laiko, o gluosniai atviras erdves u\u017eima itin spar\u010diai.<\/p>\n
\u201eSvarbu suprasti: Didysis Lugas atsikuria. Kartais girdime, kad \u010dia formuojasi ka\u017ekas visi\u0161kai naujo, bet i\u0161 ties\u0173 gr\u012f\u017eta tai, kas buvo iki u\u017eliejimo\u201c, \u2013 sak\u0117 Ivanas Moisienko.<\/p>\n
Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad jauni s\u0105\u017ealynai dar n\u0117ra pilnavertis mi\u0161kas biologine prasme. Pavyzd\u017eiui, keli\u0173 met\u0173 gluosniuose dar beveik n\u0117ra drevi\u0173, tod\u0117l daliai pauk\u0161\u010di\u0173 tr\u016bksta nat\u016brali\u0173 per\u0117jimo viet\u0173, ta\u010diau situacija gali keistis med\u017eiams br\u0119stant.<\/p>\n
Kalb\u0117damas apie bendr\u0105 kra\u0161tovaizd\u017eio vaizd\u0105, I. Moisienko teigia, kad vandens telkiniai dabar gali sudaryti apie 12 proc. teritorijos ir daug kur yra seklesni, ap\u017e\u0117l\u0119 vandens augalais. Tokia mozaika, jo vertinimu, gali pakeisti anks\u010diau buvus\u012f vienalyt\u012f, biologi\u0161kai skurdesn\u012f dirbtin\u012f telkin\u012f.<\/p>\n
Diskusijose d\u0117l ateities mokslininkas yra min\u0117j\u0119s, kad vandens telkinio atk\u016brimas ankstesniu mastu neb\u016btinai b\u016bt\u0173 geriausias sprendimas gamtai. Jo si\u016blymu, dal\u012f ploto b\u016bt\u0173 galima u\u017elieti, ta\u010diau didesn\u0119 teritorijos dal\u012f palikti nat\u016braliam atsik\u016brimui, kartu ie\u0161kant sprendim\u0173 vandens \u016bkiui ir saugumui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kachovkos telkinio vietoje fiksuojamas spar\u010diai atsikuriantis Didysis Lugas: daug\u0117ja augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, gr\u012f\u017eta \u0161ernai, matomi elniai ir retos gyvat\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[44878,685,23280,35629,101,47395,28707],"miestas":[],"class_list":["post-62201","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-askanija-nova","tag-biologine-ivairove","tag-chortycia","tag-didysis-lugas","tag-ekologija","tag-ivanas-moisienko","tag-kachovkos-vandens-telkinys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62201","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=62201"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62201\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=62201"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=62201"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=62201"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=62201"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}