Mokslininkai apra\u0161\u0117 nauj\u0105 giliavandeni\u0173 daugia\u0161eri\u0173 kirm\u0117li\u0173 gent\u012f, kurios k\u016bno apa\u010dioje yra siurbtukus primenan\u010dios strukt\u016bros.<\/p>\n
Tyr\u0117jai Indijos vandenyno regione, prie povandenini\u0173 kaln\u0173 netoli Kal\u0117d\u0173 ir Kokos\u0173 sal\u0173, aptiko iki \u0161iol mokslui ne\u017einom\u0173 j\u016brini\u0173 kirm\u0117li\u0173 grup\u0119, priskiriam\u0105 vadinamosioms spage\u010di\u0173 kirm\u0117l\u0117ms. Naujajai gen\u010diai suteiktas pavadinimas Terebellosuctoria, o i\u0161skirtiniu bruo\u017eu tapo siurbtukus primenan\u010dios i\u0161augos apatin\u0117je k\u016bno pus\u0117je.<\/p>\n
Atradimas apra\u0161ytas Australijos muziejaus leidinyje, kuriame pabr\u0117\u017eiama, kad visi\u0161kai naujos genties identifikavimas biologijoje yra gerokai retesnis nei naujos r\u016b\u0161ies nustatymas. Gentis jungia kelias artimai susijusias r\u016b\u0161is, tod\u0117l tokie radiniai i\u0161ple\u010dia supratim\u0105 apie evoliucinius ry\u0161ius ir j\u016br\u0173 ekosistem\u0173 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n
Pasak tyrimo autor\u0117s Elenos Kuprijanovos, b\u016btent siurbtukus primenan\u010dios strukt\u016bros daro \u0161i\u0105 grup\u0119 i\u0161skirtin\u0119 ir padeda atskirti j\u0105 nuo artim\u0173 giminai\u010di\u0173. Manoma, kad tokia sandara gal\u0117jo susiformuoti kaip prisitaikymas prie gyvenimo viet\u0173, kur tr\u016bksta mink\u0161t\u0173 dugno nuos\u0117d\u0173, reikaling\u0173 \u012fprastiems vamzdeliams ar urveliams \u012fsirengti.<\/p>\n
Tokiose vietose kaip povandenini\u0173 kaln\u0173 \u0161laitai dugno s\u0105lygos gali b\u016bti kietesn\u0117s ir skurdesn\u0117s nuos\u0117domis, tod\u0117l prisitvirtinimo funkcija tampa svarbi i\u0161likimui. Siurbtukai, tik\u0117tina, padeda kirm\u0117l\u0117ms i\u0161silaikyti ant pavir\u0161i\u0173 ir efektyviau maitintis, kai srov\u0117s ir reljefas riboja \u012fprastus gyvenimo b\u016bdus.<\/p>\n
Kirm\u0117l\u0117s buvo surinktos ekspedicijose, vykusiose 2021 ir 2022 metais su tyrim\u0173 laivu Investigator, kurias organizavo Viktorijos muziejai. Per \u0161iuos \u017eygius mokslininkai surinko daugiau kaip 850 pavyzd\u017ei\u0173 ir nustat\u0117 13 r\u016b\u0161i\u0173, kurios anks\u010diau nebuvo apra\u0161ytos.<\/p>\n
\u201eVienos ekspedicijos metu galima surinkti \u0161imtus ar net t\u016bkstan\u010dius pavyzd\u017ei\u0173, ta\u010diau i\u0161siai\u0161kinti, kokioms r\u016b\u0161ims jie priklauso, kartais prireikia met\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 Elena Kuprijanova.<\/p>\n
Tyrime i\u0161 viso apra\u0161ytos septynios r\u016b\u0161ys i\u0161 trij\u0173 \u0161eim\u0173, o dvi j\u0173 priskirtos naujajai gen\u010diai Terebellosuctoria. Viena r\u016b\u0161is rasta apie 670 metr\u0173 gylyje prie Kokos\u0173 sal\u0173 esan\u010diame povandeniniame kalne, o d\u0117mes\u012f patrauk\u0117 daug i\u0161si\u0161akojusi\u0173 rusv\u0173 \u010diuptuv\u0173, pasteb\u0117t\u0173 i\u0161k\u0117lus m\u0117ginius \u012f pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n
Spage\u010di\u0173 kirm\u0117l\u0117mis \u0161ie gyv\u016bnai vadinami d\u0117l daugyb\u0117s ilg\u0173 \u010diuptuv\u0173, kuriais surenka smulkias organines daleles nuo dugno. Da\u017enai jos gyvena vamzdeliuose, \u012frengtuose mink\u0161tose nuos\u0117dose, ta\u010diau naujai apra\u0161ytos genties prisitaikymai leid\u017eia \u012ftarti, kad dalis r\u016b\u0161i\u0173 gali b\u016bti labiau priklausomos nuo tvirtinimosi prie kietesni\u0173 pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n
Australijos muziejaus mokslininkas Patas Hutchingsas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad j\u016briniai bestuburiai, \u012fskaitant daugia\u0161eres kirm\u0117les, da\u017enai lieka nepasteb\u0117ti ir nepakankamai \u012fvertinti. Nors tai viena \u012fvairiausi\u0173 gyv\u016bn\u0173 grupi\u0173, oficialiai \u012fvardyta ir apra\u0161yta tik nedidel\u0117 j\u0173 dalis, tod\u0117l giliavandeni\u0173 tyrimai ir toliau atne\u0161a netik\u0117t\u0173 atradim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Indijos vandenyne mokslininkai apra\u0161\u0117 nauj\u0105 spage\u010di\u0173 kirm\u0117li\u0173 gent\u012f Terebellosuctoria, i\u0161siskirian\u010di\u0105 siurbtukais ir prisitaikymu prie povandenini\u0173 kaln\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[47398,47396,101,3975,27061,6188,47397],"miestas":[],"class_list":["post-62202","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-australijos-muziejus","tag-daugiaseres-kirmeles","tag-ekologija","tag-giliavandeniai-tyrimai","tag-indijos-vandenynas","tag-juru-biologija","tag-terebellosuctoria"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62202","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=62202"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62202\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=62202"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=62202"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=62202"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=62202"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}