{"id":62221,"date":"2026-10-15T13:35:39","date_gmt":"2026-10-15T13:35:39","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/15\/oru-prognozes-taps-tikslesnes-net-6-savaitems-di-proverzis-gali-pakeisti-viska\/"},"modified":"2026-10-15T13:35:39","modified_gmt":"2026-10-15T13:35:39","slug":"oru-prognozes-taps-tikslesnes-net-6-savaitems-di-proverzis-gali-pakeisti-viska","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/15\/oru-prognozes-taps-tikslesnes-net-6-savaitems-di-proverzis-gali-pakeisti-viska\/","title":{"rendered":"Or\u0173 prognoz\u0117s taps tikslesn\u0117s net 6 savait\u0117ms: DI prover\u017eis gali pakeisti visk\u0105"},"content":{"rendered":"

Or\u0173 prognoz\u0117s pusantro m\u0117nesio \u012f priek\u012f gali tapti pastebimai patikimesn\u0117s, jei pasiteisins naujas mokslinink\u0173 pasi\u016blytas metodas. Tyr\u0117jai prane\u0161a suk\u016br\u0119 sprendim\u0105, kuris prognozi\u0173 tikslum\u0105 2\u20136 savai\u010di\u0173 laikotarpiu padidino ma\u017edaug dvigubai, palyginti su \u012fprastais b\u016bdais.<\/p>\n

Ilgesnio laikotarpio prognoz\u0117s iki \u0161iol buvo viena sunkiausi\u0173 meteorologijos u\u017eduo\u010di\u0173. Praktikoje dauguma modeli\u0173 gana greitai praranda patikimum\u0105, kai bandoma numatyti, kas vyks po ma\u017edaug 10\u201314 dien\u0173.<\/p>\n

Kod\u0117l po dviej\u0173 savai\u010di\u0173 taip sunku?<\/h2>\n

Atmosfera yra chaoti\u0161ka sistema: nedideli pradini\u0173 s\u0105lyg\u0173 skirtumai laikui b\u0117gant gali virsti dideliais prognoz\u0117s pakitimais. D\u0117l to klasikiniai skaitmeniniai modeliai, net ir tur\u0117dami daug duomen\u0173, tolimesn\u0117se dienose pateikia vis labiau i\u0161siskirian\u010dius scenarijus.<\/p>\n

Meteorologijoje 2\u20136 savai\u010di\u0173 laikotarpis neretai vadinamas ribine zona, kurioje prognozuojamumas krenta, bet informacijos vis dar reikia sprendimams. Tai ypa\u010d svarbu planuojant darb\u0105 energetikoje, \u017eem\u0117s \u016bkyje ar pasirengim\u0105 ekstremaliems rei\u0161kiniams.<\/p>\n

Kas naujo \u0161iame DI sprendime?<\/h2>\n

Nauj\u0105 metod\u0105 pasi\u016bl\u0117 klimatologas Judah Cohenas ir kolega Lesteris Mackey. J\u0173 id\u0117ja remiasi tuo, kad sistema ne tik sukuria prognoz\u0119, bet ir mokosi i\u0161 ankstesni\u0173 klaid\u0173, lygindama modelio rezultatus su istoriniais steb\u0117jimais.<\/p>\n

Toks poapdorojimas leid\u017eia aptikti sistemines paklaidas, kurios kartojasi tam tikromis s\u0105lygomis, ir atitinkamai pakoreguoti b\u016bsimus skai\u010diavimus. Tyr\u0117jai teigia, kad b\u016btent DI ir statistinio koregavimo derinys suteik\u0117 ry\u0161kiausi\u0105 efekt\u0105.<\/p>\n

K\u0105 tai reik\u0161t\u0173 \u017emon\u0117ms ir verslui?<\/h2>\n

Tikslesn\u0117s 2\u20136 savai\u010di\u0173 prognoz\u0117s gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti \u016bkininkams geriau planuoti s\u0117j\u0105, tr\u0119\u0161im\u0105 ar derliaus nu\u0117mim\u0105, o energetikos sektoriui tiksliau vertinti \u0161ilumos ir elektros paklaus\u0105. Taip pat daugiau naudos tikimasi valdant rizikas, susijusias su kar\u0161\u010dio bangomis, \u0161altais \u012fsiver\u017eimais ar potvyni\u0173 tikimybe.<\/p>\n

Vis d\u0117lto tai nerei\u0161kia, kad sinoptikai jau gal\u0117s be klaid\u0173 pasakyti, koks bus oras po \u0161e\u0161i\u0173 savai\u010di\u0173 konkre\u010di\u0105 dien\u0105. Mokslininkai kalba apie reik\u0161ming\u0105 tikslumo augim\u0105 ir geresn\u0119 tikimybin\u0119 informacij\u0105, bet ne apie visi\u0161k\u0105 neapibr\u0117\u017etumo panaikinim\u0105.<\/p>\n

Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale Nature, o metodas buvo pristatytas Europos vidutin\u0117s trukm\u0117s or\u0173 prognozi\u0173 centrui. Jei tokie sprendimai bus s\u0117kmingai pritaikyti operaciniuose modeliuose, tai gali tapti vienu svarbiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 poslinki\u0173 vidutin\u0117s trukm\u0117s or\u0173 prognoz\u0117se.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mokslininkai skelbia, kad DI ir poapdorojimo derinys 2\u20136 savai\u010di\u0173 or\u0173 prognozes padar\u0117 iki dvigubai tikslesnes \u2013 tai svarbu ir \u016bkiui, ir energetikai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[102,19063,47418,2179,2178,3907],"miestas":[],"class_list":["post-62221","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-dirbtinis-intelektas","tag-ekstremalus-orai","tag-europos-vidutines-trukmes-oru-prognoziu-centras","tag-klimatas","tag-meteorologija","tag-oru-prognozes"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62221","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=62221"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62221\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=62221"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=62221"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=62221"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=62221"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}