Clarion-Clipperton l\u016b\u017ei\u0173 zona \u0161iaurin\u0117je Ramiojo vandenyno dalyje, tarp Meksikos ir Havaj\u0173, laikoma viena geid\u017eiamiausi\u0173 giliavandeni\u0173 i\u0161tekli\u0173 teritorij\u0173. Kai kur dugnas \u010dia siekia apie 6 000 metr\u0173 gyl\u012f ir yra nus\u0117tas polimetalini\u0173 konkrecij\u0173, primenan\u010di\u0173 bulvi\u0173 dyd\u017eio gumulus.<\/p>\n
\u0160iose konkrecijose gausu nikelio, kobalto ir mangano, kurie pla\u010diai naudojami baterij\u0173 ir kit\u0173 technologij\u0173 gamyboje. Ta\u010diau nauji tyrimai primena, kad \u0161alia ekonomini\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 egzistuoja ir ma\u017eai pa\u017eintas giliavandenis pasaulis, kurio sutrikdymo pasekm\u0117s gali b\u016bti ilgalaik\u0117s.<\/p>\n
Kinijos mokslinink\u0173 komanda i\u0161analizavo daugiau nei 60 i\u0161 Clarion-Clipperton zonos dugno paimt\u0173 nuos\u0117d\u0173 m\u0117gini\u0173. Tyr\u0117jai identifikavo 11 742 atskirus virusus, i\u0161 kuri\u0173 11 662 netur\u0117jo \u017einom\u0173 atitikmen\u0173 iki \u0161iol prieinamose duomen\u0173 baz\u0117se.<\/p>\n
Tyrimas taip pat parod\u0117, kad tik apie 4 proc. analizuot\u0173 baltym\u0173 klasteri\u0173 atitiko turimus referencinius duomenis. Tai rei\u0161kia, kad didel\u0117 dalis giliavanden\u0117s virus\u0173 \u012fvairov\u0117s vis dar yra prakti\u0161kai ne\u017einoma ir sunkiai palyginama su jau apra\u0161ytais organizmais.<\/p>\n
Nors virusai da\u017enai siejami su ligomis, giliavanden\u0117je aplinkoje dauguma j\u0173 n\u0117ra gr\u0117sm\u0117 \u017emogui. Tarp aptikt\u0173 form\u0173 vyrauja bakteriofagai, tai yra virusai, u\u017ekre\u010diantys bakterijas ir darantys \u012ftak\u0105 j\u0173 populiacij\u0173 dinamikai.<\/p>\n
Tokie virusai gali reguliuoti mikroorganizm\u0173 gaus\u0105, prisid\u0117ti prie organin\u0117s med\u017eiagos skaidymo ir med\u017eiag\u0173 apykaitos cikl\u0173. Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad dalis virus\u0173 gali perne\u0161ti genus, padedan\u010dius bakterijoms prisitaikyti prie metalais turtingos ir potencialiai toksi\u0161kos aplinkos.<\/p>\n
Did\u017eiausias klausimas yra tai, kaip pramonin\u0117 giliavanden\u0117 kasyba paveikt\u0173 \u0161i\u0105 trapi\u0105 sistem\u0105. Skai\u010diuojama, kad kasybos \u012franga gali sukelti nuos\u0117d\u0173 sujudinim\u0105 ir suformuoti pla\u010dias suspenduot\u0173 daleli\u0173 debesis, galin\u010dius pakeisti mikroorganizm\u0173 gyvenimo s\u0105lygas.<\/p>\n
Tokie poky\u010diai gal\u0117t\u0173 per grandininius procesus paveikti ir platesn\u012f ekosistemos funkcionavim\u0105, nes mikrobin\u0117s bendrijos yra vienas svarbiausi\u0173 giliavandeni\u0173 biogeochemini\u0173 proces\u0173 varikli\u0173. \u0160i rizika ypa\u010d akcentuojama d\u0117l to, kad mokslas apie dugno biologin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir jos atsparum\u0105 trikd\u017eiams vis dar yra ankstyvoje stadijoje.<\/p>\n
Susidom\u0117jim\u0105 \u0161ia teritorija didina auganti metal\u0173, reikaling\u0173 modernioms technologijoms, paklausa. Tuo pat metu Tarptautin\u0117 j\u016br\u0173 dugno institucija jau yra i\u0161davusi 17 licencij\u0173 \u017evalgybai Clarion-Clipperton zonoje, o diskusijos d\u0117l taisykli\u0173 ir aplinkosaugini\u0173 ribojim\u0173 tampa vis a\u0161tresn\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Clarion-Clipperton zonoje aptikta beveik 12 t\u016bkst. nauj\u0173 virus\u0173, o tuo pat metu \u010dia stipr\u0117ja spaudimas prad\u0117ti metal\u0173 gavyb\u0105 i\u0161 vandenyno dugno.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":62279,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[35472,47448,47446,45420,47445,47447,13873],"miestas":[],"class_list":["post-62278","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-bakteriofagai","tag-bateriju-metalai","tag-clarion-clipperton-zona","tag-giliavandene-kasyba","tag-ramiojo-vandenyno-dugnas","tag-tarptautine-juru-dugno-institucija","tag-virusai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62278","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=62278"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62278\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/62279"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=62278"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=62278"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=62278"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=62278"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}