Ankstyvieji Alzheimerio ligos po\u017eymiai gali slyp\u0117ti \u017emogaus kalboje, ta\u010diau kol kas n\u0117ra iki galo ai\u0161ku, kurie tarimo ir kalb\u0117jimo niuansai diagnozei yra svarbiausi.<\/p>\n
2023 m. atliktas tyrimas leid\u017eia manyti, kad senstant svarbiau tampa ne tai, k\u0105 sakome, o kaip tai pasakome. \u201eToronto universiteto\u201c mokslininkai teigia, jog kasdien\u0117s kalbos tempas gali b\u016bti tikslesnis kognityvinio silpn\u0117jimo rodiklis nei sunkumai prisimenant konkret\u0173 \u017eod\u012f.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad bendro kalb\u0117jimo grei\u010dio poky\u010diai gali atspind\u0117ti poky\u010dius smegenyse\u201c, \u2013 tyrimo publikavimo metu sak\u0117 kognityvinis neurologas Jedas Meltzeris.<\/p>\n
\u201eTai leid\u017eia manyti, kad kalb\u0117jimo greitis tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamas kaip standartini\u0173 kognityvini\u0173 test\u0173 dalis \u2013 taip gydytojai gal\u0117t\u0173 grei\u010diau pasteb\u0117ti silpn\u0117jimo po\u017eymius, o vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 daugiau galimybi\u0173 r\u016bpintis smegen\u0173 sveikata\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Vadinamasis \u201e\u017eodis ant lie\u017euvio galo\u201c (lethologica) rei\u0161kinys pa\u017e\u012fstamas tiek jauniems, tiek vyresniems \u017emon\u0117ms. Vis d\u0117lto su am\u017eiumi daikt\u0173 pavadinimus prisiminti gali b\u016bti vis sunkiau, ypa\u010d po 60 met\u0173.<\/p>\n
Siekdami i\u0161siai\u0161kinti, kod\u0117l taip nutinka, tyr\u0117jai papra\u0161\u0117 125 sveik\u0173 18\u201390 met\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 i\u0161samiai apib\u016bdinti pateikt\u0105 scen\u0105.<\/p>\n
V\u0117liau dalyviams buvo rodomi kasdieniai objektai, o kartu jie klaus\u0117si garso \u012fra\u0161\u0173, kurie tur\u0117jo arba pad\u0117ti, arba suklaidinti.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, rodant \u0161luotos nuotrauk\u0105, garso \u012fra\u0161e gal\u0117jo b\u016bti i\u0161tariamas pana\u0161iai skambantis \u017eodis, kuris d\u0117l rimo palengvina teisingo atsakymo prisiminim\u0105. Ta\u010diau kitu atveju dalyviai gal\u0117jo i\u0161girsti susijus\u012f \u017eod\u012f (pavyzd\u017eiui, \u0161luost\u0119), kuris akimirkai nukreipia mint\u012f \u012f \u0161al\u012f.<\/p>\n
Tyrimas parod\u0117: kuo greitesn\u0117 buvo nat\u016brali dalyvi\u0173 kalba pirmojoje u\u017eduotyje, tuo spar\u010diau jie pateikdavo atsakymus antrojoje.<\/p>\n
Rezultatai dera su vadinam\u0105ja apdorojimo grei\u010dio teorija: ji teigia, kad kognityvinio silpn\u0117jimo centre yra bendras informacijos apdorojimo sul\u0117t\u0117jimas, o ne vien atminties \u201ecentr\u0173\u201c silpn\u0117jimas.<\/p>\n
\u201eAkivaizdu, kad vyresni suaugusieji \u012fvairias kognityvines u\u017eduotis atlieka gerokai l\u0117\u010diau nei jaunesni \u2013 \u012fskaitant \u017eod\u017ei\u0173 produkcijos u\u017eduotis, tokias kaip paveiksl\u0117li\u0173 \u012fvardijimas, atsakymai \u012f klausimus ar ra\u0161yt\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 skaitymas\u201c, \u2013 ai\u0161kino psichologo Hsi T. Wei vadovaujama \u201eToronto universiteto\u201c komanda.<\/p>\n
\u201eNat\u016bralioje kalboje vyresni \u017emon\u0117s taip pat da\u017eniau daro nesklandum\u0173 \u2013 pasitaiko neu\u017epildyt\u0173 ir u\u017epildyt\u0173 pauzi\u0173 (pavyzd\u017eiui, \u201euh\u201c ir \u201eum\u201c), be to, j\u0173 kalb\u0117jimo tempas apskritai b\u016bna l\u0117tesnis\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n
2024 m. publikuotame tekste \u201eThe Conversation\u201c demencijos tyr\u0117ja Claire Lancaster pa\u017eym\u0117jo, kad \u201eToronto\u201c komandos darbas \u201eatv\u0117r\u0117 \u012fdomias galimybes\u2026 parod\u0117, jog kognityvinius poky\u010dius gali i\u0161duoti ne tik tai, k\u0105 sakome, bet ir tai, kaip greitai tai pasakome\u201c.<\/p>\n
Pastaruoju metu kai kurie dirbtinio intelekto algoritmai, analizuodami kalbos ypatumus, m\u0117gino prognozuoti Alzheimerio diagnoz\u0119, o tikslumas siek\u0117 78,5 proc.<\/p>\n
Kiti tyrimai nustat\u0117, kad \u017emon\u0117s, kuri\u0173 smegenyse aptinkama daugiau amiloidini\u0173 plok\u0161teli\u0173 po\u017eymi\u0173, 1,2 karto da\u017eniau patiria su kalba susijusi\u0173 sunkum\u0173. Amiloidin\u0117s plok\u0161tel\u0117s, kaip ir tau baltymo sankaupos, laikomos vienais pagrindini\u0173 Alzheimerio ligos po\u017eymi\u0173.<\/p>\n
2024 m. \u201eStanfordo universiteto\u201c tyr\u0117j\u0173 vadovaujamas darbas parod\u0117, kad ilgesn\u0117s pauz\u0117s ir l\u0117tesnis kalb\u0117jimo tempas siejasi su didesniu susivijusi\u0173 tau baltym\u0173 kiekiu.<\/p>\n
237 kognityvini\u0173 sutrikim\u0173 neturin\u010di\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 neurovizualizacijos duomenys leid\u017eia manyti, kad didesn\u0117 tau \u201ena\u0161ta\u201c da\u017eniau siejama su l\u0117tesniu kalb\u0117jimu, ilgesn\u0117mis pauz\u0117mis tarp frazi\u0173 ir didesniu pauzi\u0173 skai\u010diumi apskritai.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad dalyviai, kuri\u0173 smegenyse buvo daugiau tau po\u017eymi\u0173, neb\u016btinai pras\u010diau susidorodavo su atminties atgaminimo testais. Gali b\u016bti, kad jie vis dar randa teising\u0105 atsakym\u0105, ta\u010diau tam prireikia daugiau laiko \u2013 tod\u0117l kalba l\u0117t\u0117ja ir daug\u0117ja pauzi\u0173.<\/p>\n
Jeigu \u0161i prielaida teisinga, tuomet kalbos ypatumai atliekant atminties atgaminimo u\u017eduotis gal\u0117t\u0173 suteikti naujos informacijos apie \u017emogaus neurologin\u0119 b\u016bkl\u0119 \u2013 tokios, kurios tradiciniai testai ne visada u\u017efiksuoja.<\/p>\n
\u201eTai rodo, kad kalbos poky\u010diai gali atspind\u0117ti Alzheimerio ligos patologijos vystym\u0105si net ir tada, kai dar n\u0117ra akivaizdaus kognityvinio sutrikimo\u201c, \u2013 daro i\u0161vad\u0105 2023 m. tyrimo autoriai.<\/p>\n
\u201eYpa\u010d perspektyvu b\u016bt\u0173 analizuoti kalb\u0105, kai po tam tikro laiko pra\u0161oma atpasakoti istorij\u0105 \u2013 tai yra u\u017edelsto atgaminimo u\u017eduotyje\u201c, \u2013 ra\u0161o komanda.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad dabar reikia ilgalaiki\u0173 tyrim\u0173: b\u016btina steb\u0117ti \u017emones, kurie atminties testus atlieka l\u0117\u010diau, ir \u012fvertinti, ar v\u0117liau jiems i\u0161 ties\u0173 da\u017eniau i\u0161sivysto demencija ar kiti kognityviniai sutrikimai.<\/p>\n
Be to, net ir nusta\u010dius padid\u0117jusias tau sankaupas ar amiloidines plok\u0161teles smegenyse, tai dar nerei\u0161kia, kad \u017emogui nei\u0161vengiamai i\u0161sivystys Alzheimerio liga.<\/p>\n
Nors darbo dar daug, mokslininkai vis labiau art\u0117ja prie to, kad i\u0161\u0161ifruot\u0173 subtilius \u017emogaus kalbos niuansus ir geriau suprast\u0173, k\u0105 m\u016bs\u0173 \u017eod\u017eiai bei j\u0173 tartis pasako apie smegen\u0173 b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
2023 m. tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eAging, Neuropsychology, and Cognition\u201c.<\/p>\n
Ankstesn\u0117 \u0161io straipsnio versija buvo publikuota 2025 m. liep\u0105.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Ankstyvieji Alzheimerio ligos po\u017eymiai gali slyp\u0117ti \u017emogaus kalboje, ta\u010diau kol kas n\u0117ra iki galo ai\u0161ku, kurie tarimo ir kalb\u0117jimo niuansai diagnozei yra svarbiausi. 2023 m. atliktas tyrimas leid\u017eia manyti, kad senstant svarbiau tampa ne tai, k\u0105 sakome, o kaip tai pasakome. \u201eToronto universiteto\u201c mokslininkai teigia, jog kasdien\u0117s kalbos tempas gali b\u016bti tikslesnis kognityvinio silpn\u0117jimo rodiklis […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":624,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-623","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/623","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=623"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/623\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/624"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=623"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=623"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=623"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=623"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}