Vakar\u0173 Antarktidoje esantis Thwaiteso ledynas, dar vadinamas Paskutin\u0117s dienos ledynu, gali prisid\u0117ti prie didesnio j\u016bros lygio kilimo, nei manyta anks\u010diau. Naujas JAV mokslinink\u0173 modeliavimas rodo, kad iki \u0161io am\u017eiaus pabaigos jo tirpsmas vienas pats gali pakelti pasaulin\u012f j\u016bros lyg\u012f ma\u017edaug 3 centimetrais, tai yra apie du kartus daugiau nei ankstesn\u0117s kai kurios \u012fver\u010di\u0173 ribos.<\/p>\n
Thwaitesas yra mil\u017eini\u0161kas, jo plotas prilyginamas vidutinio dyd\u017eio Europos valstybei. Jis jau dabar laikomas vienu svarbiausi\u0173 pasaulio ledyn\u0173, lemian\u010di\u0173 j\u016bros lygio augim\u0105, nes jo tirpsmas prisideda prie pastebimos dalies metinio kilimo, o dar svarbiau, jis tarsi \u201estabdis\u201c sulaiko didesni\u0173 Vakar\u0173 Antarktidos ledo masyv\u0173 slinkim\u0105 \u012f vandenyn\u0105.<\/p>\n
Kod\u0117l prognoz\u0117s kei\u010diasi?<\/p>\n
Atnaujintuose skai\u010diavimuose daugiau d\u0117mesio skiriama procesams ledyno apa\u010dioje, ten, kur ledas remiasi \u012f j\u016bros dugn\u0105 ir pereina \u012f pl\u016bduriuojan\u010di\u0105 ledo lentyn\u0105. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i riba n\u0117ra stati\u0161ka linija, kaip da\u017enai buvo supaprastintai laikoma anks\u010diau, o veikiau plati zona, kuri\u0105 nuolat veikia potvyniai ir atosl\u016bgiai.<\/p>\n
Tokioje zonoje \u0161iltesnis vandenyno vanduo gali da\u017eniau ir giliau patekti po ledu, spartindamas tirpim\u0105 i\u0161 apa\u010dios. Palydoviniai steb\u0117jimai ir detalizuoti fizikiniai modeliai leid\u017eia tiksliau \u012fvertinti, kiek greitai silpn\u0117ja ledyno \u201eatrama\u201c ir kaip tai kei\u010dia jo stabilum\u0105.<\/p>\n
K\u0105 reik\u0161t\u0173 blogiausias scenarijus?<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad did\u017eiausia rizika siejama ne vien su keli\u0173 centimetr\u0173 \u012fna\u0161u per kelis de\u0161imtme\u010dius, o su galimu slenks\u010dio efektu. Jei Thwaitesas prarast\u0173 atram\u0105 ant povandenini\u0173 keter\u0173, jo atsitraukimas gali paspart\u0117ti, o tai ilgainiui didint\u0173 tikimyb\u0119, kad \u012f vandenyn\u0105 grei\u010diau ims slinkti ir kiti Vakar\u0173 Antarktidos ledo masyvai.<\/p>\n
\u012evairi\u0173 tyrim\u0173 kontekste Thwaiteso visi\u0161kas suirimas siejamas su daugiau nei pus\u0117s metro j\u016bros lygio kilimu, o platesnis Vakar\u0173 Antarktidos ledo skydo destabilizavimas teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti keli\u0173 metr\u0173 augim\u0105 per ilgesn\u012f laikotarp\u012f. Tokie poky\u010diai reik\u0161t\u0173 did\u0117jant\u012f pavoj\u0173 pakran\u010di\u0173 miestams, uostams, \u017eemumoms ir geriamojo vandens i\u0161tekliams d\u0117l s\u016bdr\u0117jimo.<\/p>\n
Kod\u0117l tai aktualu jau dabar?<\/p>\n
Net ir nedideli, bet nuosekl\u016bs j\u016bros lygio poky\u010diai kelia praktini\u0173 problem\u0173: da\u017enesnius pakran\u010di\u0173 u\u017eliejimus per audras, spartesn\u0119 erozij\u0105 ir didesnes i\u0161laidas infrastrukt\u016bros apsaugai. D\u0117l to mokslininkai akcentuoja, kad tikslinant Thwaiteso prognozes realiau \u012fvertinamos rizikos draudimui, miest\u0173 planavimui ir prisitaikymo priemon\u0117ms.<\/p>\n
Ekspertai taip pat pabr\u0117\u017eia, kad Antarktidos procesai yra glaud\u017eiai susij\u0119 su vandenyno \u0161ilimu ir ilgalaik\u0117mis klimato kaitos tendencijomis. Kuo ilgiau i\u0161lieka auk\u0161tesn\u0117 pasaulio temperat\u016bra, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad \u0161iltesnis vanduo pasieks ledo lentynas ir toliau silpnins j\u0173 stabilum\u0105.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad pakran\u010di\u0173 teritorijoms rizika gali b\u016bti didesn\u0117, nei buvo vertinama anks\u010diau\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas i\u0161 tyr\u0117j\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauji skai\u010diavimai rodo, kad Thwaiteso ledynas Antarktidoje iki am\u017eiaus pabaigos gali pakelti j\u016bros lyg\u012f apie 3 cm, o rizikos pakrant\u0117ms auga.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[4540,101,22190,673,4806,1544,47564],"miestas":[],"class_list":["post-62458","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-antarktida","tag-ekologija","tag-juros-lygio-kilimas","tag-klimato-kaita","tag-ledynu-tirpimas","tag-nasa","tag-thwaiteso-ledynas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62458","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=62458"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62458\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=62458"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=62458"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=62458"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=62458"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}