{"id":62478,"date":"2026-10-16T14:35:35","date_gmt":"2026-10-16T14:35:35","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/16\/mokslininkai-sukure-mikroschema-galincia-aptikti-gyvybes-pedsakus-kosmose-uzteks-laso\/"},"modified":"2026-10-16T14:35:35","modified_gmt":"2026-10-16T14:35:35","slug":"mokslininkai-sukure-mikroschema-galincia-aptikti-gyvybes-pedsakus-kosmose-uzteks-laso","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/16\/mokslininkai-sukure-mikroschema-galincia-aptikti-gyvybes-pedsakus-kosmose-uzteks-laso\/","title":{"rendered":"Mokslininkai suk\u016br\u0117 mikroschem\u0105, galin\u010di\u0105 aptikti gyvyb\u0117s p\u0117dsakus kosmose: u\u017eteks la\u0161o"},"content":{"rendered":"

Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama Osakos universiteto tyr\u0117j\u0173, pristat\u0117 nauj\u0105 elektrin\u012f metod\u0105, kuris gali pad\u0117ti ie\u0161kant gyvyb\u0117s po\u017eymi\u0173 u\u017e \u017dem\u0117s rib\u0173. Technikos esm\u0117 yra geb\u0117jimas itin ma\u017eame jutiklyje atpa\u017einti aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 savybes, susijusias su biologine kilme.<\/p>\n

Metodas apra\u0161ytas \u017eurnale \u201eNature Communications\u201c ir orientuojasi \u012f aminor\u016bg\u0161tis, kurios laikomos vienais svarbiausi\u0173 gyvyb\u0117s chemijos indikatori\u0173. Nors vien aminor\u016bg\u0161tys dar n\u0117ra tiesioginis \u012frodymas, j\u0173 strukt\u016briniai ypatumai gali suteikti reik\u0161ming\u0173 u\u017euomin\u0173.<\/p>\n

Kod\u0117l svarbi aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 chiralumas?<\/h2>\n

Aminor\u016bg\u0161tys gali egzistuoti kaip dvi veidrodin\u0117s formos, vadinamos L ir D. Gyvuose organizmuose da\u017eniausiai vyrauja L formos aminor\u016bg\u0161tys, o nebiologiniuose procesuose da\u017eniau susidaro abiej\u0173 form\u0173 mi\u0161inys.<\/p>\n

Tod\u0117l L ir D santykis m\u0117ginyje laikomas vienu i\u0161 biosignat\u016br\u0173 kandidatu, padedan\u010di\u0173 atskirti galimai biologin\u0119 kilm\u0119 nuo grynai chemin\u0117s. Praktikoje tai ypa\u010d aktualu tiriant meteorit\u0173 med\u017eiag\u0105 ar planet\u0173 pavir\u0161iaus grunt\u0105.<\/p>\n

Auksini\u0173 nanolaid\u0173 tarpas ir elektros signalas<\/h2>\n

Naujoji technologija remiasi mikroschemoje suformuotu itin siauru tarpu tarp dviej\u0173 auksini\u0173 nanolaid\u0173. Per \u0161\u012f tarp\u0105 teka kvantiniu tuneliavimu paremtas elektros srov\u0117s signalas, kuris kinta, kai pro tarp\u0105 pereina atskiros molekul\u0117s.<\/p>\n

Tyr\u0117jai teigia, kad i\u0161 srov\u0117s \u201espygli\u0173\u201c galima nustatyti, kokia aminor\u016bg\u0161ties veidrodin\u0117 forma pateko \u012f jutikl\u012f. DI panaudotas tam, kad pagal elektrini\u0173 impuls\u0173 ra\u0161tus b\u016bt\u0173 atskirtos L ir D formos, o tikslumas tyrime vir\u0161ijo 80 proc.<\/p>\n

\u201eSujung\u0119 nanotarpo tuneliavimo technik\u0105 su DI, gal\u0117jome atskirti L ir D formas daugiau nei 80 proc. tikslumu\u201c, \u2013 sak\u0117 Osakos universiteto bioin\u017einierius Takahito Ohshiro.<\/p>\n

Ma\u017eesn\u0117 alternatyva \u012fprastiems laboratoriniams metodams<\/h2>\n

\u0160iuo metu aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 chiralumui da\u017enai taikoma skys\u010di\u0173 chromatografija ir masi\u0173 spektrometrija, ta\u010diau tokia \u012franga paprastai yra didel\u0117, reikalauja sud\u0117tingo m\u0117gini\u0173 paruo\u0161imo ir didesni\u0173 m\u0117gini\u0173 kieki\u0173. D\u0117l to j\u0105 sunku pritaikyti kompakti\u0161kuose kosminiuose prietaisuose.<\/p>\n

Osakos universiteto komandos si\u016blomas jutiklis i\u0161 principo gali b\u016bti ma\u017eesnis ir reikalauti ma\u017eiau med\u017eiagos, tod\u0117l perspektyviai tikt\u0173 integruoti \u012f zondus ar marsaeigius. Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad iki pilnai paruo\u0161to kosminio skenerio dar reik\u0117s papildom\u0173 bandym\u0173.<\/p>\n

Tyrime metodas i\u0161bandytas su nat\u016braliais m\u0117giniais, \u012fskaitant Murchison meteorito med\u017eiag\u0105 ir Atakamos dykumos dirvo\u017eem\u012f. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, rezultatai buvo palyginami su tradiciniais metodais, fiksuojant pagrindinius aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 sud\u0117ties bruo\u017eus.<\/p>\n

\u201eM\u016bs\u0173 metodas buvo palyginamas su tradiciniais, nes abu geb\u0117jo u\u017efiksuoti pagrindinius aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 sud\u0117ties bruo\u017eus\u201c, \u2013 sak\u0117 Osakos universiteto nanotechnologas Masateru Taniguchi.<\/p>\n

Ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tokie \u012frankiai n\u0117ra nuotoliniai gyvyb\u0117s detektoriai, nes pirmiausia reikia gauti ir i\u0161tirti realius m\u0117ginius. Ta\u010diau kompakti\u0161kas, ma\u017eai reagento reikalaujantis jutiklis gali suma\u017einti technines kli\u016btis misijose, kuriose kiekvienas gramas \u012frangos ir kiekvienas analiz\u0117s \u017eingsnis yra kriti\u0161kai svarb\u016bs.<\/p>\n

Kitas i\u0161\u0161\u016bkis, kur\u012f mokslininkai \u012fvardija patys, yra pasirengimas ne\u017einomoms molekul\u0117ms ir sud\u0117tingiems mi\u0161iniams, su kuriais jutiklis ir DI modeliai anks\u010diau nebuvo susid\u016br\u0119. Jei \u0161is etapas bus s\u0117kmingai i\u0161spr\u0119stas, technologija gali praversti ne tik astrobiologijoje, bet ir \u017eemi\u0161koje chemijos bei biomedicinos analiz\u0117je.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Osakos universiteto komanda pristat\u0117 mikroschem\u0105, kuri i\u0161 elektrini\u0173 signal\u0173 ir DI gali atskirti aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 formas ir pad\u0117ti ie\u0161koti gyvyb\u0117s p\u0117dsak\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":62479,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[18462,29420,47582,1631,38895,1846,47581],"miestas":[],"class_list":["post-62478","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-aminorugstys","tag-astrobiologija","tag-chiralumas","tag-di","tag-nanotechnologijos","tag-nature-communications","tag-osakos-universitetas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62478","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=62478"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62478\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/62479"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=62478"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=62478"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=62478"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=62478"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}