{"id":62544,"date":"2026-10-16T18:27:16","date_gmt":"2026-10-16T18:27:16","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/16\/cern-technologija-persviecia-vaveli-tuneliai-ir-tustumos-randami-be-grezimo-ir-kasinejimu\/"},"modified":"2026-10-16T18:27:16","modified_gmt":"2026-10-16T18:27:16","slug":"cern-technologija-persviecia-vaveli-tuneliai-ir-tustumos-randami-be-grezimo-ir-kasinejimu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/16\/cern-technologija-persviecia-vaveli-tuneliai-ir-tustumos-randami-be-grezimo-ir-kasinejimu\/","title":{"rendered":"CERN technologija per\u0161vie\u010dia Vavel\u012f: tuneliai ir tu\u0161tumos randami be gr\u0119\u017eimo ir kasin\u0117jim\u0173"},"content":{"rendered":"

Vavelio kalva Krokuvoje prad\u0117ta tirti ne\u012fprastu b\u016bdu: jos gelmes skenuoja detektorius, \u012frengtas Smoko oloje. \u012eranga leid\u017eia aptikti ertmes, koridorius ir ply\u0161ius, nepa\u017eeid\u017eiant istorin\u0117s pilies ir aplinkini\u0173 konstrukcij\u0173.<\/p>\n

Tyrimai paremti mion\u0173 tomografija, kai vaizdas sudaromas i\u0161 nat\u016brali\u0173 kosmini\u0173 daleli\u0173 srauto. Tai laikoma vienu pa\u017eangiausi\u0173 neinvazini\u0173 metod\u0173, kai reikia pa\u017evelgti \u012f masyvi\u0173 objekt\u0173 vid\u0173 negr\u0119\u017eiant ir nevykdant kasin\u0117jim\u0173.<\/p>\n

Kaip veikia mion\u0173 tomografija?<\/h2>\n

Mionai susidaro, kai kosminiai spinduliai susiduria su \u017dem\u0117s atmosfera. \u0160ios dalel\u0117s pasiekia pavir\u0161i\u0173 ir gali prasiskverbti per storus uolien\u0173 ar m\u016bro sluoksnius, o detektorius fiksuoja, i\u0161 koki\u0173 kryp\u010di\u0173 ir kiek j\u0173 atkeliauja.<\/p>\n

Jeigu daleli\u0173 u\u017efiksuojama daugiau, tai da\u017enai rei\u0161kia ma\u017eesn\u012f med\u017eiagos tank\u012f konkre\u010dioje zonoje. Papras\u010diau tariant, tai gali rodyti tu\u0161tumas, ertmes ar strukt\u016brinius ply\u0161ius, kuri\u0173 i\u0161 i\u0161or\u0117s nematyti.<\/p>\n

Surinkti duomenys lyginami su skaitmeniniu kalvos modeliu ir sudaromas jos vidaus tankio \u017eem\u0117lapis. Principas neretai lyginamas su kompiuterine tomografija, tik \u0161iuo atveju spinduliuot\u0117s \u0161altinis yra nat\u016bralus, o procesas skirtas dideliems objektams.<\/p>\n

K\u0105 tai duoda Vavelio tyrimams?<\/h2>\n

Rezultatai tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti tiksliau \u012fvardyti vietas, kuriose ateityje b\u016bt\u0173 prasminga atlikti tikslesnius archeologinius ar konstrukcinius tyrimus. Tai ypa\u010d svarbu paveldo objektams, nes kiekvienas gr\u0119\u017einys ar kasin\u0117jimas didina rizik\u0105 pa\u017eeisti autenti\u0161kas strukt\u016bras.<\/p>\n

Projekte siekiama suderinti mokslo ir muziejin\u0117s praktikos poreikius: gauti patikimus duomenis apie kalvos vid\u0173, bet i\u0161laikyti maksimal\u0173 objekto saugum\u0105. Tokia informacija gali b\u016bti reik\u0161minga ir planuojant konservavimo darbus ar vertinant ilgalaik\u0119 \u0161lait\u0173 stabilumo situacij\u0105.<\/p>\n

Projektas VIEW ir tarptautinis bendradarbiavimas<\/h2>\n

Darbus vykdo projektas VIEW, kuriame dalyvauja Lenkijos technologij\u0173 bendrov\u0117 \u201eMUOTECH\u201c, \u0160veicarijos mokslininkai ir Vavelio muziejininkai. Prane\u0161ama, kad diegiant \u012frang\u0105 prisid\u0117jo ir Lozanos federalin\u0117s politechnikos mokyklos EPFL fizikai, o eksperimentinis detektorius siejamas su CERN vystomomis technologijomis.<\/p>\n

Mion\u0173 tomografija jau yra pritaikyta ir kitur, kai reik\u0117jo patikimai patikrinti didelius istorinius ar infrastrukt\u016bros objektus. Pla\u010diai nuskamb\u0117j\u0119s pavyzdys yra iki tol ne\u017einomos ertm\u0117s aptikimas Egipto Cheopso piramid\u0117je, taip pat \u0161iuo metodu tirti objektai Budape\u0161te.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vavelio kalvos gelm\u0117s Krokuvoje skenuojamos mion\u0173 tomografija: detektorius fiksuoja kosmines daleles ir padeda aptikti ertmes nepa\u017eeid\u017eiant paveldo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":62545,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[4549,31835,4627,47628,47629,5488,11185],"miestas":[],"class_list":["post-62544","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-cern","tag-epfl","tag-krokuva","tag-mionu-tomografija","tag-muotech","tag-paveldo-apsauga","tag-vavelis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62544","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=62544"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62544\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/62545"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=62544"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=62544"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=62544"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=62544"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}