Mokslininkai Indijos vandenyno dugne, \u0161alia Christmas salos ir Kokos\u0173 (Kylingo) sal\u0173, aptiko iki \u0161iol mokslui ne\u017einom\u0105 j\u016brini\u0173 kirm\u0117li\u0173 gent\u012f. Naujoji gentis pavadinta Terebellosuctoria ir priskiriama vadinamosioms spage\u010di\u0173 kirm\u0117l\u0117ms, gyvenan\u010dioms j\u016bros dugno nuos\u0117dose.<\/p>\n
Egzemplioriai surinkti nuo povandenini\u0173 kaln\u0173 467\u2013674 metr\u0173 gylyje, kai tyrim\u0173 metu buvo tiriamos menkai pa\u017eintos gilumin\u0117s ekosistemos. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokios ekspedicijos da\u017enai atne\u0161a ne vien\u0105 netik\u0117tum\u0105, nes giliavandeni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0117 iki \u0161iol i\u0161lieka prastai i\u0161tirta.<\/p>\n
Nauj\u0105j\u0105 gent\u012f i\u0161 kit\u0173 spage\u010di\u0173 kirm\u0117li\u0173 labiausiai i\u0161skiria ne\u012fprastos siurbtukus primenan\u010dios strukt\u016bros. Jos susiformavusios kirm\u0117l\u0117s pilvin\u0117je pus\u0117je i\u0161 pakitusi\u0173 k\u016bno \u201epagalv\u0117li\u0173\u201c ir iki \u0161iol nebuvo apra\u0161ytos jokiai kitai \u017einomai \u0161ios grup\u0117s gen\u010diai.<\/p>\n
Spage\u010di\u0173 kirm\u0117l\u0117s paprastai gyvena apsauginiame vamzdelyje, o \u012f aplink\u0105 i\u0161ki\u0161a daugyb\u0119 \u010diuptuv\u0173, kuriais surenka organines daleles i\u0161 nuos\u0117d\u0173. Naujoji gentis, sprend\u017eiant i\u0161 sandaros, gali b\u016bti prisitaikiusi geriau \u012fsitvirtinti vamzdelyje ar specifiniame substrate, ta\u010diau siurbtuk\u0173 funkcija dar n\u0117ra galutinai paai\u0161kinta.<\/p>\n
\u201eSiurbtukus primenanti strukt\u016bra yra tai, kas \u0161i\u0105 nauj\u0105 gent\u012f daro ypa\u010d \u012fdomi\u0105 ir unikali\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 j\u016br\u0173 zoolog\u0117 Elena Kupriyanova.<\/p>\n
Mokslininkai apra\u0161\u0117 dvi naujas r\u016b\u0161is: Terebellosuctoria jimii ir Terebellosuctoria keelingensis. J\u0173 priskyrim\u0105 naujai gen\u010diai sustiprino ne tik anatomijos po\u017eymiai, bet ir DNR analiz\u0117, vis da\u017eniau tampanti b\u016btina \u0161iuolaikin\u0117s taksonomijos dalimi.<\/p>\n
Tre\u010dioji r\u016b\u0161is, v\u0117liau priskirta tai pa\u010diai gen\u010diai, buvo aptikta anks\u010diau prie Japonijos krant\u0173 843 metr\u0173 gylyje. I\u0161 prad\u017ei\u0173 ji buvo laikinai priskirta kitai gen\u010diai d\u0117l neai\u0161ki\u0173 giminyst\u0117s ry\u0161i\u0173, ta\u010diau palyginus DNR ir sandar\u0105 su naujais radiniais, ji perkelta ir dabar vadinama Terebellosuctoria spongicola.<\/p>\n
Ankstesni steb\u0117jimai Japonijos vandenyse leido manyti, kad siurbtukus primenanti strukt\u016bra gali pad\u0117ti kirm\u0117lei prisitvirtinti vamzdelio viduje, ypa\u010d kai \u0161is b\u016bna sujungtas su kietesniais pagrindais, pavyzd\u017eiui, giliavanden\u0117mis kempin\u0117mis. Ar taip pat elgiasi ir Indijos vandenyne aptiktos r\u016b\u0161ys, dar tur\u0117s parodyti tolesni tyrimai.<\/p>\n
\u0160is darbas publikuotas mokslo leidinyje Records of the Australian Museum. Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad ekspedicijos metu surinkti \u0161imtai ar net t\u016bkstan\u010diai egzempliori\u0173, o j\u0173 identifikavimas ir apra\u0161ymas neretai u\u017etrunka metus, nes m\u0117giniai patenka \u012f muziej\u0173 kolekcijas ir v\u0117liau nuosekliai tiriami.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Indijos vandenyno gelm\u0117se aptikta nauja spage\u010di\u0173 kirm\u0117li\u0173 gentis Terebellosuctoria, i\u0161siskirianti paslaptingomis siurbtuk\u0173 strukt\u016bromis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":62840,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[47828,26109,29067,3975,27061,6188,43508],"miestas":[],"class_list":["post-62839","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-australian-museum","tag-csiro","tag-dnr-analize","tag-giliavandeniai-tyrimai","tag-indijos-vandenynas","tag-juru-biologija","tag-taksonomija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62839","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=62839"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62839\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/62840"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=62839"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=62839"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=62839"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=62839"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}