Fizinis laikas pasaulyje teka nepriklausomai nuo steb\u0117tojo, ta\u010diau gyv\u0173 organizm\u0173 smegenys informacij\u0105 apdoroja nevienodai. D\u0117l to skirtingos r\u016b\u0161ys t\u0105 pa\u010di\u0105 aplink\u0105 gali patirti skirtingu laiko \u201etankiu\u201c, o j\u0173 \u012fvyki\u0173 seka gali atrodyti kitaip.<\/p>\n
Tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f si\u016blo Sasekso universiteto ir Londono ekonomikos ir politikos moksl\u0173 mokyklos tyr\u0117jai, pristat\u0119 sistem\u0105, skirt\u0105 vertinti laikin\u012f patyrimo matmen\u012f. Pagrindin\u0117 id\u0117ja paprasta: svarbu ne tik tai, k\u0105 gyv\u016bnas mato ar girdi, bet ir kaip ilgai signalai i\u0161lieka jo patirtyje.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 siejamas su rega: dalis vabzd\u017ei\u0173 gali aptikti \u0161viesos mirg\u0117jim\u0105 tokiais da\u017eniais, kai \u017emogui ap\u0161vietimas jau atrodo tolygus. Tai rei\u0161kia, kad greitai kintantys vaizdo poky\u010diai jiems gali i\u0161siskaidyti \u012f daugiau atskiriam\u0173 etap\u0173.<\/p>\n
Toks informacijos apdorojimas turi ai\u0161ki\u0105 biologin\u0119 prasm\u0119. Greitesnis regos poky\u010di\u0173 fiksavimas padeda tiksliau manevruoti, laiku pasteb\u0117ti pl\u0117\u0161r\u016bn\u0105, grei\u010diau reaguoti \u012f kli\u016btis ar pagauti grob\u012f.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad i\u0161 to negalima daryti supaprastintos i\u0161vados, es\u0105 vabzd\u017eiai tiesiog gyvena sul\u0117tintame laike. Vien reakcijos greitis ar mirg\u0117jimo aptikimas neapra\u0161o viso subjektyvaus laiko poj\u016b\u010dio, kuris susideda i\u0161 keli\u0173 skirting\u0173 nerv\u0173 sistemos proces\u0173.<\/p>\n
Naujoje sistemoje si\u016bloma \u017ei\u016br\u0117ti \u012f kelias laiko dimensijas, kurios kartu sudaro patyrimo strukt\u016br\u0105. Tarp j\u0173 yra tai, kaip smegenys suderina skirtingus signalus, kaip atnaujina ankstesnius \u012fsp\u016bd\u017eius, kiek laiko i\u0161laiko d\u0117mes\u012f ir kiek ilgai i\u0161lieka poj\u016b\u010dio p\u0117dsakas.<\/p>\n
Dar vienas svarbus aspektas yra suvokimo stabilumas: ar pasaulis atrodo vientisas, ar labiau suskaidytas \u012f fragmentus. Praktikoje tai rei\u0161kia, kad gyv\u016bnas gali greitai pasteb\u0117ti pokyt\u012f, bet kitaip \u201esuklijuoti\u201c signalus \u012f prasming\u0105 \u012fvyki\u0173 grandin\u0119.<\/p>\n
Tokius skirtumus galima tirti ir per regos iliuzijas, kai nejudantys objektai atrodo judantys, arba kai mirksintis objektas suvokiamas kaip nuosekliai judantis. Palyginimai tarp r\u016b\u0161i\u0173 gali pad\u0117ti geriau suprasti, kaip j\u0173 nerv\u0173 sistemos \u201ekomponuoja\u201c patirt\u012f laike.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 tikslas yra rasti moksli\u0161kai pagr\u012fst\u0105 b\u016bd\u0105 kalb\u0117ti apie patirtis, kuri\u0173 negalime tiesiogiai paklausti. Mes negalime su\u017einoti, kaip akimirk\u0105 jau\u010dia bit\u0117, ta\u010diau galime eksperimentais vertinti jos suvokimo savybes ir lyginti jas su kit\u0173 gyv\u016bn\u0173 duomenimis.<\/p>\n
Toks supratimas gali tur\u0117ti ir praktini\u0173 pasekmi\u0173. Pavyzd\u017eiui, geriau \u012fvertinus, kaip pauk\u0161\u010diai suvokia greitai besisukan\u010dias v\u0117jo turbin\u0173 mentes, galima tiksliau kurti sprendimus, ma\u017einan\u010dius susid\u016brim\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
Laiko suvokimo tyrimai taip pat gali prisid\u0117ti ai\u0161kinant pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 ir grobio elgsen\u0105, komunikacijos signalus bei tai, kod\u0117l vieni gyv\u016bnai \u201egaudo\u201c trumpus aplinkos poky\u010dius, o kiti labiau remiasi l\u0117tesniais, ilgiau trunkan\u010diais \u012fsp\u016bd\u017eiais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Skirtingos r\u016b\u0161ys pasaul\u012f gali patirti skirtingu laiko \u201etankiu\u201c: mokslininkai ai\u0161kina, kod\u0117l vieni gyv\u016bnai pastebi daugiau detali\u0173 nei \u017emogus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":63052,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[6944,39514,9742,672,48044,711],"miestas":[],"class_list":["post-63051","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-gyvunu-elgsena","tag-laiko-suvokimas","tag-neurobiologija","tag-pauksciai","tag-regos-percepcija","tag-vabzdziai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63051","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63051"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63051\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/63052"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63051"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=63051"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=63051"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=63051"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}