Piren\u0173 kaln\u0173 upeliuose ir srauniose kaln\u0173 up\u0117se gyvena vienas paslaptingiausi\u0173 Europos \u017einduoli\u0173 \u2013 pireninis desmanas. D\u0117l ilgo, itin lankstaus snuku\u010dio jis neretai lyginamas su miniati\u016briniu drambliuku, ta\u010diau laukin\u0117je gamtoje j\u012f i\u0161vysti pavyksta ypa\u010d retai.<\/p>\n
\u0160is gyv\u016bnas prisitaik\u0119s prie gyvenimo vandenyje: turi vandeniui atspar\u0173 kail\u012f, plaukimo pl\u0117ves ant galini\u0173 leten\u0173 ir stipri\u0105 uodeg\u0105, padedan\u010di\u0105 manevruoti srov\u0117je. Da\u017eniausiai jis aktyvus nakt\u012f, o dien\u0105 slepiasi pakran\u010di\u0173 urveliuose arba po akmenimis.<\/p>\n
Pireninis desmanas yra nedidelis, jo k\u016bno ilgis paprastai siekia apie 11\u201316 centimetr\u0173, o uodega gali b\u016bti pana\u0161aus ilgio. Tankus kailis padeda i\u0161laikyti \u0161ilum\u0105 net \u0161altame kaln\u0173 vandenyje, tod\u0117l gyv\u016bnas nema\u017e\u0105 laiko dal\u012f praleid\u017eia med\u017eiodamas po vandeniu.<\/p>\n
Ry\u0161kiausias bruo\u017eas \u2013 pailgas, labai jautrus snukutis, kuriame gausu receptori\u0173 ir jautri\u0173 plaukeli\u0173. Jie leid\u017eia aptikti grob\u012f net tuomet, kai vanduo drumstas arba matomum\u0105 ma\u017eina sraunumas.<\/p>\n
Desmano mityb\u0105 daugiausia sudaro vandens bestuburiai: vabzd\u017ei\u0173 lervos, kirminai, moliuskai ir smulk\u016bs v\u0117\u017eiagyviai. Kartais jis gali su\u0117sti buo\u017egalvi\u0173 ar itin smulki\u0173 \u017euv\u0173, ta\u010diau pagrindinis maistas \u2013 dugne gyvenantys organizmai.<\/p>\n
Kod\u0117l j\u012f taip sunku pamatyti?<\/p>\n
Pagrindin\u0117 prie\u017eastis \u2013 naktinis ir itin slaptas gyvenimo b\u016bdas. Be to, desmanas renkasi sraunias, deguonimi prisotintas kaln\u0173 upes, kuriose \u017emogui patogiai steb\u0117ti gyv\u016bnus sud\u0117tinga net dien\u0105.<\/p>\n
Dar viena kli\u016btis \u2013 jo \u012fpro\u010diai sl\u0117ptis pakrant\u0117s urveliuose, kuri\u0173 angos neretai b\u016bna visai \u0161alia vandens linijos. D\u0117l to net ir b\u016bnant netoli, gyv\u016bnas gali likti nepasteb\u0117tas, o pasirodo tik trumpam, kai ie\u0161ko maisto.<\/p>\n
\u0160iuolaikiniuose tyrimuose vis da\u017eniau pasitelkiami netiesioginiai metodai: fotosp\u0105stai ir aplinkos DNR tyrimai, kai i\u0161 vandens m\u0117gini\u0173 nustatoma, ar up\u0117je neseniai buvo gyv\u016bno genetini\u0173 p\u0117dsak\u0173. Tokie metodai padeda aptikti r\u016b\u0161\u012f jos nei\u0161g\u0105sdinant ir neardant buveini\u0173.<\/p>\n
Kokios gr\u0117sm\u0117s kyla desmanui?<\/p>\n
\u0160io \u017einduolio i\u0161likimas tiesiogiai priklauso nuo kaln\u0173 upi\u0173 b\u016bkl\u0117s, tod\u0117l did\u017eiausios gr\u0117sm\u0117s siejamos su vandens tar\u0161a ir buveini\u0173 keitimu. \u017dal\u0105 daro u\u017etvankos, hidroenergijos infrastrukt\u016bra ir upi\u0173 vag\u0173 pertvarkymas, nes tai kei\u010dia srov\u0117s re\u017eim\u0105 ir ma\u017eina tinkam\u0173 sl\u0117ptuvi\u0173.<\/p>\n
Prie rizik\u0173 prisideda ir klimato kaita, daranti \u012ftak\u0105 upi\u0173 debito svyravimams bei vandens temperat\u016brai. Kai buvein\u0117s suskaidomos \u012f atskiras atkarpas, populiacijos tampa izoliuotos, o tai ilgainiui didina nykimo tikimyb\u0119.<\/p>\n
Gamtosaugininkai pabr\u0117\u017eia, kad svarbiausi \u017eingsniai \u2013 saugoti \u0161varius kaln\u0173 upi\u0173 ruo\u017eus, ma\u017einti tar\u0161\u0105 ir nuosekliai steb\u0117ti populiacij\u0173 b\u016bkl\u0119. B\u016btent tod\u0117l vis daugiau d\u0117mesio skiriama ilgalaikiam monitoringui ir upi\u0173 ekosistem\u0173 atk\u016brimui, o ne vien pavieniams steb\u0117jimams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Piren\u0173 kaln\u0173 up\u0117se gyvenantis pireninis desmanas retai pasirodo \u017emon\u0117ms: slaptas naktinis gyvenimas ir nykstan\u010dios buvein\u0117s apsunkina jo steb\u0117jim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,101,48199,673,12830,48198,37613],"miestas":[],"class_list":["post-63205","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-kalnu-upes","tag-klimato-kaita","tag-pirenai","tag-pireninis-desmanas","tag-rusiu-apsauga"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63205","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63205"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63205\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63205"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=63205"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=63205"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=63205"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}