Kinija paskelb\u0117, kad 2026 met\u0173 liepos\u2013rugs\u0117jo ketvirt\u012f \u0161alies bendrasis vidaus produktas, palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu prie\u0161 metus, augo 4,5 proc. Rodiklis buvo kiek geresnis nei ankstesn\u012f ketvirt\u012f, kai augimas siek\u0117 4,3 proc., ta\u010diau bendras vaizdas i\u0161lieka nevienareik\u0161mis.<\/p>\n
Augim\u0105 labiausiai palaik\u0117 eksportas, o vidaus paklausa, anot ekonomist\u0173, ir toliau atrodo trapi. \u0160i\u0105 tendencij\u0105 stiprina u\u017esit\u0119s\u0119s nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukis, kuris ma\u017eina nam\u0173 \u016bki\u0173 turt\u0105, didina atsargum\u0105 ir skatina taupym\u0105.<\/p>\n
Eksportas i\u0161lieka viena ry\u0161kiausi\u0173 Kinijos ekonomikos atram\u0173. Po itin spartaus eksporto \u0161uolio ruden\u012f Kinija per devynis 2026 met\u0173 m\u0117nesius sukaup\u0117 did\u017eiul\u012f prekybos pertekli\u0173, o met\u0173 rezultatas gali priart\u0117ti prie ankstesni\u0173 rekord\u0173.<\/p>\n
Prie eksporto augimo daug prisideda auk\u0161t\u0173j\u0173 technologij\u0173 produkcija, \u012fskaitant puslaidininkius bei elektrifikacijos sprendimus automobili\u0173 pramon\u0117je. Vis d\u0117lto analitikai pabr\u0117\u017eia, kad spar\u010diai did\u0117janti gamyba ne visada virsta proporcingu darbo viet\u0173 ir pajam\u0173 augimu \u0161alies viduje.<\/p>\n
Dal\u012f disbalanso kuria tai, kad Kinija, siekdama technologin\u0117s savaranki\u0161kumo politikos ir atsparumo Vakar\u0173 eksporto ribojimams, i\u0161pl\u0117t\u0117 subsidijuojamus gamybos paj\u0117gumus tokiose srityse kaip saul\u0117s energetika ir elektromobiliai. Kai vidaus vartojimas nesp\u0117ja, daugiau produkcijos nukreipiama \u012f u\u017esienio rinkas, da\u017enai konkurencingomis kainomis.<\/p>\n
JAV taikomi muitai ir grie\u017etesn\u0117 prekybos politika suma\u017eino dalies Kinijos eksporto patrauklum\u0105 \u0160iaur\u0117s Amerikoje, tod\u0117l Kinijos bendrov\u0117s aktyviau ple\u010dia pardavimus Pietry\u010di\u0173 Azijoje, Lotyn\u0173 Amerikoje ir Europoje. Tai didina spaudim\u0105 Europos pramonei ir skatina Briusel\u012f ie\u0161koti priemoni\u0173 prekybos balansui koreguoti.<\/p>\n
Europos S\u0105junga su Kinija i\u0161laiko didel\u012f prekybos deficit\u0105, o kai kurios valstyb\u0117s nar\u0117s ragina imtis papildom\u0173 ribojim\u0173, argumentuodamos vietos pramon\u0117s apsauga. Vienas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 diskusijos d\u0117l kini\u0161k\u0173 automobili\u0173, ypa\u010d \u012fkraunam\u0173 hibrid\u0173 ir visi\u0161kai elektrini\u0173 modeli\u0173, importo.<\/p>\n
Kinija nurodo, kad nesiekia didelio prekybos pertekliaus ir deklaruoja nor\u0105 stiprinti vidaus paklaus\u0105. Ta\u010diau ekonomistai sutaria, kad \u012fsisen\u0117j\u0119 strukt\u016briniai veiksniai, ypa\u010d nekilnojamojo turto kriz\u0117s palikimas ir atsargus vartotoj\u0173 elgesys, greit\u0173 poky\u010di\u0173 ne\u017eada.<\/p>\n
Rink\u0173 strategai pabr\u0117\u017eia, kad oficialus augimo tempas vis pras\u010diau atspindi platesn\u0117s ekonomikos b\u016bkl\u0119: vienuose sektoriuose ir regionuose aktyvumas i\u0161lieka auk\u0161tas, kituose stagnuoja. D\u0117l to Pekinui gali b\u016bti sunkiau vienu metu i\u0161laikyti eksporto varikl\u012f ir perorientuoti ekonomik\u0105 \u012f tvaresn\u012f vidaus vartojimo model\u012f.<\/p>\n
\u0160i dinamika svarbi ir Europai, nes Kinijos gamybos paj\u0117gum\u0173 perteklius bei kain\u0173 konkurencija veikia importo srautus, pramon\u0117s pelningum\u0105 ir prekybos politikos sprendimus. Artimiausiais m\u0117nesiais ES ir Kinijos dialogas d\u0117l rinkos prieigos, subsidij\u0173 ir automobili\u0173 sektoriaus grei\u010diausiai i\u0161liks vienu jautriausi\u0173 tarptautin\u0117s prekybos klausim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kinija fiksuoja 4,5 proc. augim\u0105, ta\u010diau vidaus paklausa silpna, o eksportas kelia \u012ftamp\u0105 su ES d\u0117l automobili\u0173 ir technologij\u0173 prekybos balanso.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":63256,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[1131,698,442,14925,18781,1471],"miestas":[],"class_list":["post-63255","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-eksportas","tag-elektromobiliai","tag-europos-sajunga","tag-kinijos-ekonomika","tag-prekybos-deficitas","tag-puslaidininkiai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63255","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63255"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63255\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/63256"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63255"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=63255"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=63255"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=63255"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}