Honkongo mokslo ir technologij\u0173 universitetas (HKUST) prane\u0161\u0117 suk\u016br\u0119s robotin\u0119 rank\u0105, kuri geba \u201ejausti\u201c prisilietim\u0105 visame savo ilgyje, o ne tik griebtuvo zonoje. Projektas pavadintas EmArm ir sujungia stand\u017ei\u0105 mechanin\u0119 konstrukcij\u0105 su lanks\u010dia jutikline oda, o prisilietimo duomenis realiu laiku interpretuoja dirbtinis intelektas.<\/p>\n
Skirtingai nei dauguma \u012fprast\u0173 robot\u0173, kurie daugiausia remiasi kameromis ir keliais ta\u0161kiniais jutikliais, EmArm jutiklin\u0117 danga veikia kaip i\u0161tisinis \u201eodos\u201c sluoksnis. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, bendras jutiklin\u0117s odos plotas vir\u0161ija 71 000 kvadratini\u0173 milimetr\u0173, tod\u0117l kontaktas aptinkamas ne epizodi\u0161kai, o prakti\u0161kai visoje rankos trajektorijoje.<\/p>\n
Sistema sukurta remiantis \u017emogaus k\u016bno logika, kuri\u0105 mokslininkai apib\u016bdina kaip kaul\u0173, raumen\u0173 ir odos s\u0105veik\u0105. Jutikliai fiksuoja kontakt\u0105 ir spaudim\u0105, o DI apdoroja signalus, kad suprast\u0173 situacij\u0105 ir parinkt\u0173 tinkam\u0105 atsak\u0105, pavyzd\u017eiui, pakoreguot\u0173 judes\u012f ar pakeist\u0173 mar\u0161rut\u0105.<\/p>\n
Bandymuose EmArm atskyr\u0117 skirtingus prisilietimo tipus, \u012fskaitant glostym\u0105, gnybim\u0105, stumtel\u0117jim\u0105, kutenim\u0105 ir sm\u016bg\u012f. Kai kelyje atsirasdavo kli\u016btis, ranka j\u0105 aptikdavo per kontakt\u0105 ir perskai\u010diuodavo jud\u0117jim\u0105 taip, kad kli\u016bt\u012f apeit\u0173, o ne t\u0119st\u0173 veiksm\u0105 aklai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat demonstravo situacij\u0105, kai ant mechanizmo nesimetri\u0161kai pad\u0117tas krep\u0161inio kamuolys i\u0161balansuoja apkrov\u0105. Robotin\u0117 ranka automati\u0161kai koregavo pad\u0117t\u012f, kad i\u0161laikyt\u0173 pusiausvyr\u0105, o lyt\u0117jimo informacija pad\u0117jo \u012fvertinti poky\u010dius ne vien pagal vaizd\u0105.<\/p>\n
Skelbiama, kad lyt\u0117jimo jautrumas pasiek\u0117 97,9 proc., i\u0161laikant tiksl\u0173 aktyvavim\u0105, o tai yra esmin\u0117 s\u0105lyga saugiam darbui \u0161alia \u017emogaus. Praktikoje tokie sprendimai gal\u0117t\u0173 suma\u017einti rizik\u0105 bendradarbiaujantiems robotams gamyboje, logistikos centruose ar atliekant pagalbines u\u017eduotis medicinoje ir slaugoje.<\/p>\n
Technologinis pokytis reik\u0161mingas ir d\u0117l to, kad lyt\u0117jimas robotams leid\u017eia patikimiau spr\u0119sti u\u017edavinius, kuriuose vien kamera nepakanka, pavyzd\u017eiui, esant prastam ap\u0161vietimui, u\u017edengtiems objektams ar atliekant subtil\u0173 su\u0117mim\u0105. Vis d\u0117lto HKUST pabr\u0117\u017eia, kad tai kol kas yra mokslini\u0173 tyrim\u0173 prototipas, o ne pilnai parengtas masinei rinkai produktas.<\/p>\n
\u201eTai nerei\u0161kia, kad robotas prisilietim\u0105 patiria kaip \u017emogus ar jau\u010dia emocijas, ta\u010diau jis gali analizuoti spaudimo ra\u0161tus ir pagal juos parinkti reakcij\u0105\u201c, \u2013 nurod\u0117 projekto autoriai, ai\u0161kindami, kad sistema imituoja refleksus, bet ne \u017emogaus poj\u016b\u010di\u0173 patirt\u012f.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale \u201eNature Sensors\u201c, kur apra\u0161oma vadinamoji \u012fk\u016bnytoji DI kryptis, kai mokymosi modeliai kuriami glaud\u017eiai siejant programin\u0119 dal\u012f su fiziniu k\u016bnu. Tokia kryptis pastaraisiais metais spar\u010diai vystoma, nes leid\u017eia robotams geriau prisitaikyti prie nenusp\u0117jam\u0173 realaus pasaulio s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
HKUST mokslininkai suk\u016br\u0117 EmArm robotin\u0119 rank\u0105 su jutikline oda: DI leid\u017eia atpa\u017einti prisilietim\u0105 ir realiu laiku koreguoti judesius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":63337,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[102,16037,811,41196,4811,1036],"miestas":[],"class_list":["post-63336","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-dirbtinis-intelektas","tag-gamybos-automatizavimas","tag-haptika","tag-hkust","tag-jutikliai","tag-robotika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63336","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63336"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63336\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/63337"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63336"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=63336"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=63336"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=63336"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}