\u010cernobylio radiacinio ir ekologinio biosferos draustinio teritorijoje mokslininkai prie Pripet\u0117s up\u0117s u\u017efiksavo pilk\u0105sias gerves \u2013 stambius, saugomus pauk\u0161\u010dius, \u012fra\u0161ytus \u012f Ukrainos Raudon\u0105j\u0105 knyg\u0105. Steb\u0117jimai vyko rudenin\u0117s migracijos metu, kai per \u0161lapynes ir mi\u0161k\u0173 masyvus keliauja \u012f \u017eiemojimo vietas traukiantys pauk\u0161\u010di\u0173 b\u016briai.<\/p>\n
Kaip prane\u0161\u0117 draustinio specialistai, ekspedicijos metu vandens pauk\u0161\u010di\u0173 \u0161\u012fkart pasteb\u0117ta nedaug, ta\u010diau kai kuriose vietose dominavo kitos r\u016b\u0161ys. Tyr\u0117jai i\u0161skyr\u0117 ir paprastuosius kormoranus, kuri\u0173 b\u016briai ruden\u012f da\u017enai suaktyv\u0117ja, ie\u0161kodami maisto vandens telkiniuose.<\/p>\n
K\u0105 rodo rudenin\u0117 migracija?<\/p>\n
Ruduo yra vienas svarbiausi\u0173 laikotarpi\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 steb\u0117tojams, nes migracijos mar\u0161rutai leid\u017eia \u012fvertinti buveini\u0173 b\u016bkl\u0119 ir maisto i\u0161teklius. \u0160lapyn\u0117s, tokios kaip Pripet\u0117s baseino teritorijos, yra itin reik\u0161mingos poilsio ir maitinimosi vietos, nuo kuri\u0173 priklauso s\u0117kmingas pauk\u0161\u010di\u0173 perskridimas \u012f \u017eiemavietes.<\/p>\n
Pilkosios gerv\u0117s \u0161iuo metu da\u017enai telkiasi \u012f didesnius b\u016brius, o v\u0117liau traukia \u012f \u017eiemojimo regionus, tarp kuri\u0173 minimi \u0160iaur\u0117s Afrika bei Vakar\u0173 ir Piet\u0173 Azija. Tokie steb\u0117jimai padeda fiksuoti, ar tradiciniai migracijos keliai i\u0161lieka stabil\u016bs, ir kaip pauk\u0161\u010diai prisitaiko prie kintan\u010di\u0173 klimato s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Kod\u0117l gerv\u0117s vadinamos duet\u0173 meistr\u0117mis?<\/p>\n
Pilkoji gerv\u0117 yra viena \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 Europos pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173: jos k\u016bno ilgis paprastai siekia apie 100\u2013130 centimetr\u0173, o sparn\u0173 mostas gali b\u016bti ma\u017edaug 180\u2013240 centimetr\u0173. Suaugusi\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 mas\u0117 da\u017eniausiai svyruoja keli\u0173 kilogram\u0173 ribose, o stiprus skrydis ir atsargus elgesys daro jas nelengvu objektu fotografams.<\/p>\n
Gerv\u0117s gars\u0117ja toli girdimu trimitiniu balsu, kur\u012f naudoja tiek skryd\u017eio metu, tiek poravimosi ritualuose. Skiriamasis bruo\u017eas yra vadinamasis dainavimas duetu, kai patinas ir patel\u0117 i\u0161gauna skirtingo auk\u0161\u010dio garsus, sudarydami ritmi\u0161k\u0105, lengvai atpa\u017e\u012fstam\u0105 \u201epokalb\u012f\u201c.<\/p>\n
Tok\u012f \u012fsp\u016bding\u0105 bals\u0105 lemia anatomin\u0117s ypatyb\u0117s: ilga trach\u0117ja yra i\u0161sid\u0117s\u010diusi taip, kad sustiprina gars\u0105. D\u0117l to gervi\u0173 \u0161auksm\u0105 galima gird\u0117ti i\u0161 toli, o duetas tampa ne tik poros ry\u0161io palaikymo, bet ir teritorinio elgesio dalimi.<\/p>\n
Apsauga ir buveini\u0173 reik\u0161m\u0117<\/p>\n
Pilkoji gerv\u0117 yra saugoma tarptautiniu mastu, o jos apsaugai taikomi keli susitarimai, skirti migruojan\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir j\u0173 buveini\u0173 i\u0161saugojimui. Ukrainoje \u0161i r\u016b\u0161is \u012ftraukta \u012f Raudon\u0105j\u0105 knyg\u0105, tod\u0117l steb\u0117jimai draustinio teritorijoje yra svarb\u016bs ir mokslui, ir gamtosaugai.<\/p>\n
Gerv\u0117s paprastai yra monogami\u0161kos, poros da\u017enai i\u0161lieka ilg\u0105 laik\u0105, o lizdus suka pelki\u0173 pakra\u0161\u010diuose ar sausesn\u0117se vietose \u0161alia \u0161lapyni\u0173. Tokios buvein\u0117s jautrios sausinimui ir \u017emogaus trikdymui, tod\u0117l saugomos teritorijos, \u012fskaitant \u010cernobylio zon\u0105, neretai tampa netik\u0117tomis prieglobst\u010dio vietomis laukinei gamtai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prie Pripet\u0117s netoli \u010cernobylio u\u017efiksuotos pilkosios gerv\u0117s: mokslininkai paai\u0161kino rudenin\u0117s migracijos kontekst\u0105 ir j\u0173 skamb\u0173 duet\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[40437,101,2888,33057,2336,150,29216],"miestas":[],"class_list":["post-63543","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-cernobylio-draustinis","tag-ekologija","tag-pauksciu-migracija","tag-pilkosios-gerves","tag-pripete","tag-slapynes","tag-ukrainos-raudonoji-knyga"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63543","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63543"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63543\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63543"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=63543"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=63543"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=63543"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}