Tiesiogiai transliuota giliavanden\u0117 ekspedicija prie Argentinos krant\u0173 netik\u0117tai tapo interneto sensacija, kai kameros u\u017efiksavo j\u016br\u0173 \u017evaig\u017ed\u0119, primenan\u010di\u0105 Patrik\u0105 i\u0161 animacinio serialo. Ta\u010diau u\u017e virusinio vaizdo slypi kur kas reik\u0161mingesn\u0117 \u017einia mokslui.<\/p>\n
Po ekspedicijos tarptautin\u0117 biolog\u0173 ir taksonom\u0173 komanda Buenos Air\u0117se surengtame identifikavimo seminare patvirtino, kad per trump\u0105 laik\u0105 apra\u0161ytos 57 naujos r\u016b\u0161ys ir 5 naujos gentys. Dauguma m\u0117gini\u0173 buvo surinkta naudojant nuotoliniu b\u016bdu valdom\u0105 povandenin\u012f aparat\u0105 \u201eSuBastian\u201c.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 tyrim\u0173 vieta buvo Mar del Platos kanjonas, vienas did\u017eiausi\u0173 Argentinos povandenini\u0173 ply\u0161i\u0173. Giliausioje vietoje jis smenga daugiau kaip 3 500 metr\u0173, kur sl\u0117gis ir tamsa ilg\u0105 laik\u0105 ribojo detalius steb\u0117jimus.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i zona i\u0161skirtin\u0117 tuo, jog joje susiduria \u0161iltos, s\u016brios Brazilijos srov\u0117s ir \u0161altos, maisting\u0173 med\u017eiag\u0173 turtingos Malvin\u0173 srov\u0117s. Toks susikirtimas didina biologin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir sudaro s\u0105lygas aptikti dar ne\u017einom\u0173 organizm\u0173.<\/p>\n
Per identifikavimo darb\u0173 etap\u0105 u\u017efiksuotos 22 naujos dygiaod\u017ei\u0173 r\u016b\u0161ys, \u012fskaitant j\u016br\u0173 agurkus ir j\u016br\u0173 lelijas, taip pat 20 nauj\u0173 irklakoj\u0173 v\u0117\u017eiagyvi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Be to, apra\u0161ytos 14 nauj\u0173 gelian\u010di\u0173j\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, tarp j\u0173 a\u0161tuonspinduliai koralai, j\u016br\u0173 plunksnos ir kietieji koralai, bei vienas moliuskas.<\/p>\n
Dalies radini\u0173 reik\u0161m\u0117 dar didesn\u0117, nes jie priskirti ne tik naujoms r\u016b\u0161ims, bet ir naujoms gentims. Tai rodo, kad giliavandeniuose kanjonuose slypi iki \u0161iol menkai pa\u017eintos evoliucin\u0117s linijos, kurias tyrimai tik pradeda atskleisti.<\/p>\n
Vienu ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 tapo naujai nustatytas j\u016br\u0173 agurkas, tyr\u0117j\u0173 pramintas Loki d\u0117l \u012f ragus pana\u0161i\u0173 ataug\u0173. Mokslininkai teigia, kad tokie radiniai padeda geriau suprasti, kaip giliavandeniai organizmai prisitaiko prie maisto stygiaus, \u017eemos temperat\u016bros ir did\u017eiulio sl\u0117gio.<\/p>\n
Ekspedicija buvo platesn\u0117s iniciatyvos, skirtos kuo grei\u010diau dokumentuoti giliavandeni\u0173 ekosistem\u0173 \u012fvairov\u0119, dalis. Mokslininkai akcentuoja, kad \u017eini\u0173 apie gili\u0105j\u0105 j\u016br\u0105 tr\u016bksta, o rizikos veiksniai did\u0117ja d\u0117l klimato kaitos ir augan\u010dio susidom\u0117jimo giliavandene gavyba.<\/p>\n
\u201eGilioji j\u016bra yra viena ma\u017eiausiai suprast\u0173 \u017dem\u0117s ekosistem\u0173, tod\u0117l kiekviena naujai identifikuota r\u016b\u0161is kei\u010dia m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie gyvyb\u0117s \u012fvairov\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 Ocean Census mokslo vadov\u0117 Michelle Taylor.<\/p>\n
\u201e\u0160ie rezultatai parodo, k\u0105 gali pasaulinio lygio technologijos, ekspertin\u0117s \u017einios ir tarptautinis bendradarbiavimas\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eSchmidt Ocean Institute\u201c direktor\u0117 Jyotika Virmani.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad dalis m\u0117gini\u0173 dar neper\u017ei\u016br\u0117ta, tod\u0117l tik\u0117tina, jog realus nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius ateityje dar augs. Tokie projektai taip pat leid\u017eia kurti tikslesnius biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s \u017eem\u0117lapius ir pagr\u012fsti sprendimus d\u0117l jautri\u0173 j\u016brini\u0173 teritorij\u0173 apsaugos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Giliavanden\u0117 ekspedicija prie Argentinos atskleid\u0117 virusin\u0119 j\u016br\u0173 \u017evaig\u017ed\u0119 ir 57 naujas r\u016b\u0161is i\u0161 Mar del Platos kanjono gelmi\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":63552,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[9447,8415,3975,6188,28891,46349,42262],"miestas":[],"class_list":["post-63550","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-argentina","tag-atlanto-vandenynas","tag-giliavandeniai-tyrimai","tag-juru-biologija","tag-naujos-rusys","tag-ocean-census","tag-schmidt-ocean-institute"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63550","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63550"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63550\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/63552"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63550"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=63550"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=63550"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=63550"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}