Pranc\u016bzijos skolos problemos v\u0117l atsid\u016br\u0117 investuotoj\u0173 d\u0117mesio centre: augant politinei \u012ftampai ir socialiniams neramumams, rinkos reikalauja didesn\u0117s gr\u0105\u017eos u\u017e \u0161alies skolinim\u0105si. Ekonomistai persp\u0117ja, kad stiprus sukr\u0117timas obligacij\u0173 rinkoje gal\u0117t\u0173 persimesti ir \u012f kitas daug skol\u0173 turin\u010dias euro zonos valstybes, ypa\u010d Italij\u0105.<\/p>\n
Spalio 19 dien\u0105 Pranc\u016bzijos 10 met\u0173 valstyb\u0117s obligacij\u0173 pajamingumas svyravo apie 4,9 proc. Tai vienas auk\u0161\u010diausi\u0173 lygi\u0173 per daugiau nei du de\u0161imtme\u010dius, rodantis, kad investuotojai \u012fskai\u010diuoja didesn\u0119 rizik\u0105 ir pra\u0161o didesn\u0117s pal\u016bkan\u0173 premijos.<\/p>\n
Pad\u0117t\u012f paa\u0161trino savaitgal\u012f vyk\u0119 protestai, kuriuose reikalauta sprendim\u0173 d\u0117l pragyvenimo brangimo ir prast\u0117jan\u010di\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173, \u012fskaitant \u0161vietim\u0105. Tuo pat metu vyriausybei tenka u\u017eduotis parlamente prastumti 2027 met\u0173 biud\u017eet\u0105, kai Nacionalin\u0117 Asambl\u0117ja yra susiskald\u017eiusi.<\/p>\n
Pagal Pranc\u016bzijos statistikos tarnybos INSEE duomenis, \u0161alies vie\u0161oji skola siekia apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai vienas auk\u0161\u010diausi\u0173 rodikli\u0173 Europos S\u0105jungoje ir jis riboja vald\u017eios galimybes reaguoti \u012f socialinius reikalavimus didinant i\u0161laidas.<\/p>\n
Pranc\u016bzija taip pat prognozuoja 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto deficit\u0105 2026 metais. INSEE skelb\u0117, kad 2026 met\u0173 bir\u017eelio pabaigoje vie\u0161oji skola sudar\u0117 3 596 000 000 000 eur\u0173, o didel\u0117 jos dalis turi b\u016bti refinansuojama jau auk\u0161tesn\u0117mis pal\u016bkanomis.<\/p>\n
Ypa\u010d ry\u0161kiai auga skolos aptarnavimo kaina. Vyriausyb\u0117s prognoz\u0117se nurodoma, kad pal\u016bkan\u0173 mok\u0117jimai 2027 metais gali siekti apie 91 000 000 000 eur\u0173, kai 2026 metais jie vertinami apie 79 200 000 000 eur\u0173, tai yra beveik 12 000 000 000 eur\u0173 daugiau.<\/p>\n
Infliacijos \u0161uoliai ir menkas augimas dar labiau komplikuoja vaizd\u0105, nes silpnesnis ekonomikos tempas gali ma\u017einti biud\u017eeto pajamas. D\u0117l to kiekvienas papildomas i\u0161laid\u0173 paketas rinkose vertinamas jautriai, o vald\u017eia turi ma\u017eiau erdv\u0117s kartoti pandemijos laik\u0173 sprendimus, kai i\u0161laidos buvo didinamos itin agresyviai.<\/p>\n
Analitik\u0173 vertinimu, Pranc\u016bzijos problemos gali sukelti u\u017ekrato efekt\u0105: kylant vienos didel\u0117s euro zonos ekonomikos skolinimosi kainai, investuotojai da\u017enai pervertina rizik\u0105 ir kitose \u0161alyse. Konsultacij\u0173 bendrov\u0117 Oxford Economics modeliuodama scenarijus pabr\u0117\u017e\u0117, kad Italija b\u016bt\u0173 viena pa\u017eeid\u017eiamiausi\u0173, nes jai b\u016bdingas l\u0117tesnis augimas, didel\u0117 skola ir jautrios investicijos, kurios smarkiau reaguoja \u012f finansini\u0173 s\u0105lyg\u0173 grie\u017et\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 rinkos termometr\u0173 yra skirtumas tarp \u0161alies ir Vokietijos 10 met\u0173 obligacij\u0173 pajamingumo, vadinamasis skirtumas. Pranc\u016bzijos skirtumas iki ma\u017edaug 145 bazini\u0173 punkt\u0173 rodo, kad investuotojai u\u017e Pranc\u016bzijos rizik\u0105 pra\u0161o \u017eenkliai didesn\u0117s gr\u0105\u017eos nei u\u017e Vokietijos, ta\u010diau tai vis dar \u017eemiau kai kuri\u0173 ankstesni\u0173 \u0161io m\u0117nesio pik\u0173.<\/p>\n
Oxford Economics pateik\u0117 bazin\u012f ir du nepalankius scenarijus. Baziniame variante daroma prielaida, kad Pranc\u016bzijos skirtumas neper\u017eengs 200 bazini\u0173 punkt\u0173 ribos iki 2027 met\u0173 pavasar\u012f vyksian\u010di\u0173 prezidento rinkim\u0173 ir v\u0117liau ma\u017e\u0117s, tod\u0117l skolos kriz\u0117 nelaikoma pagrindiniu scenarijumi, nors pripa\u017e\u012fstama kaip potencialiai labai \u017ealinga.<\/p>\n
Neigiamuose scenarijuose derinami du veiksniai: didesn\u0117s skolinimosi pal\u016bkanos ir pasitik\u0117jimo smukimas. Vidutiniame scenarijuje Pranc\u016bzijos skirtumas did\u0117t\u0173 iki 250 bazini\u0173 punkt\u0173, o sunkiame pasiekt\u0173 400 bazini\u0173 punkt\u0173 lyg\u012f.<\/p>\n
Sunkiame variante, konsultant\u0173 vertinimu, 2027 metais \u012f recesij\u0105 gal\u0117t\u0173 smukti tiek Pranc\u016bzija, tiek Italija. Belgijos skolinimosi kaina taip pat \u0161oktelt\u0173, o Ispanija, Portugalija ir Graikija patirt\u0173 ma\u017eesn\u0119 ekonomin\u0119 \u017eal\u0105, nors j\u0173 obligacij\u0173 pajamingumai irgi kilt\u0173.<\/p>\n
Capital Economics vyriausiasis Europos ekonomistas Andrew Kenninghamas pabr\u0117\u017e\u0117, kad 400 bazini\u0173 punkt\u0173 skirtumas yra tik\u0117tinas nepalankus scenarijus, prilygstantis Italijos situacijai 2012 metais.<\/p>\n
\u201eTokiu atveju spaudimas kitoms daug skol\u0173 turin\u010dioms ekonomikoms, \u012fskaitant Italij\u0105, b\u016bt\u0173 labai didelis\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Kenninghamas.<\/p>\n
Jis taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad dabartin\u0117 pad\u0117tis skiriasi nuo 2010-\u0173j\u0173 prad\u017eios, nes Europos Centrinis Bankas turi papildom\u0173 priemoni\u0173 ma\u017einti nepagr\u012fst\u0105 skolinimosi ka\u0161t\u0173 i\u0161siskyrim\u0105 tarp \u0161ali\u0173. Viena j\u0173 yra Perdavimo apsaugos priemon\u0117, kuri leist\u0173 centriniam bankui pirkti obligacijas, jei \u0161alis atitinka nustatytas s\u0105lygas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto l\u016bkes\u010diai, kad Europos Centrinis Bankas automati\u0161kai gesins b\u016btent Pranc\u016bzijos problem\u0105, yra riboti. Europos Centrinio Banko vadov\u0117 Christine Lagarde pastaruoju metu yra pabr\u0117\u017eusi, kad priemon\u0117s stabdyti skolinimosi ka\u0161t\u0173 kilim\u0105 pirmiausia turi b\u016bti randamos pa\u010dioje Pranc\u016bzijoje, priimant biud\u017eeto sprendimus, kurie \u012ftikint\u0173 investuotojus.<\/p>\n
Ekonomistai sutaria, kad artimiausias testas yra patikimas 2027 met\u0173 biud\u017eetas ir ai\u0161ki vidutin\u0117s trukm\u0117s fiskalin\u0117 trajektorija. Rinkos paprastai vertina ne vien skai\u010dius, bet ir tai, ar politin\u0117 sistema paj\u0117gi nuosekliai \u012fgyvendinti pa\u017eadus, ypa\u010d kai reikalingi nepopuliar\u016bs sprendimai.<\/p>\n
Oxford Economics nurodo, kad rinkoms gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti keli\u0173 met\u0173 i\u0161laid\u0173 augimo ribojimas ir tvirti teisiniai \u012fsipareigojimai, \u012fskaitant ilgai gin\u010dijamas reformas, susijusias su pensiniu am\u017eiumi. Ta\u010diau persp\u0117jama, kad ma\u017eumos vyriausybei gali b\u016bti sunku patikimai u\u017etikrinti ilgalaik\u012f konsolidavimo plan\u0105, tod\u0117l didel\u0117 atsakomyb\u0117 gali tekti b\u016bsimai administracijai.<\/p>\n
Art\u0117jant 2027 met\u0173 prezidento rinkimams, politin\u0117 konkurencija didina neapibr\u0117\u017etum\u0105, o tai obligacij\u0173 rinkose paprastai rei\u0161kia auk\u0161tesn\u0119 rizikos kain\u0105. Tod\u0117l Pranc\u016bzijos finans\u0173 kryptis, vald\u017eios geb\u0117jimas ma\u017einti deficit\u0105 ir i\u0161laikyti augim\u0105 taps vienu svarbiausi\u0173 euro zonos stabilumo veiksni\u0173 artimiausiais metais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pranc\u016bzijos skolinimosi kaina kyla iki lygi\u0173, nematyt\u0173 de\u0161imtme\u010dius, o ekonomistai \u012fsp\u0117ja: stiprus \u0161okas gali kliudyti ir Italijai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":63608,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[3087,4659,4658,1620,30667,38231,42053],"miestas":[],"class_list":["post-63607","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-biudzeto-deficitas","tag-christine-lagarde","tag-euro-zona","tag-europos-centrinis-bankas","tag-italijos-ekonomika","tag-prancuzijos-skola","tag-valstybes-obligacijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63607","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63607"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63607\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/63608"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63607"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=63607"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=63607"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=63607"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}