Naujausi geodeziniai matavimai parod\u0117, kad Mont Blanc vir\u0161\u016bn\u0117s auk\u0161tis per trump\u0105 laik\u0105 pasikeit\u0117 itin ry\u0161kiai: nuo 2023 metais fiksuoto lygio jis padid\u0117jo 188 centimetrais. \u0160iuo metu auk\u0161\u010diausia Alpi\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117 siekia 4 807,47 metro vir\u0161 j\u016bros lygio.<\/p>\n
Vis d\u0117lto specialistai pabr\u0117\u017eia, kad toks \u0161uolis pats savaime dar n\u0117ra tiesioginis klimato kaitos \u012frodymas. Mont Blanc atveju did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 auk\u0161\u010dio svyravimams da\u017eniausiai daro nat\u016braliai kintanti sniego ir ledo danga, o ne uolien\u0173 pagrindo poky\u010diai.<\/p>\n
Mont Blanc vir\u0161\u016bn\u0117s auk\u0161tis n\u0117ra pastovus, nes matuojama ne vien uola, bet ir ant jos susikaup\u0119s sniegas bei ledas. Krituliai, v\u0117jo kryptis ir stiprumas, oro temperat\u016bra bei saul\u0117s spinduliuot\u0117 lemia, kiek sniego susikaupia ir kiek jo v\u0117liau i\u0161ne\u0161ioja ar i\u0161tirpdo.<\/p>\n
Stipr\u016bs v\u0117jai gali perkelti snieg\u0105 i\u0161 vien\u0173 viet\u0173 \u012f kitas, tod\u0117l vir\u0161\u016bn\u0117je formuojasi vis kito storio sankaupos. \u0160iltesni laikotarpiai ir sniego susl\u016bgimas, prie\u0161ingai, gali greitai suma\u017einti dangos stor\u012f, net jei pats kalnas nesikei\u010dia.<\/p>\n
Reguliarius Mont Blanc matavimus nuo 2001 met\u0173 atlieka Pranc\u016bzijos Auk\u0161tutin\u0117s Savojos departamente dirbantys geodezininkai. Ekspedicijos paprastai rengiamos kas dvejus ar trejus metus, kad b\u016bt\u0173 galima palyginti duomenis ir tiksliau suprasti, kaip kinta vir\u0161\u016bn\u0117s danga.<\/p>\n
2023 metais Mont Blanc auk\u0161tis buvo 4 805,59 metro, o tai laikyta vienu \u017eemiausi\u0173 rezultat\u0173 per \u0161iuolaikini\u0173 matavim\u0173 laikotarp\u012f. Dar 2007 metais buvo fiksuota 4 810,90 metro reik\u0161m\u0117, rodanti, kad keli\u0173 metr\u0173 svyravimai per kelerius metus n\u0117ra i\u0161skirtiniai.<\/p>\n
Per \u0161i\u0173 met\u0173 ekspedicij\u0105, vykusi\u0105 rugs\u0117jo 17 dien\u0105, specialistai pasitelk\u0117 pa\u017eangius matavimo \u012frankius: palydovin\u012f pozicionavim\u0105, dronus ir georadar\u0105. Pastarasis leid\u017eia tiksliau \u012fvertinti ledo strukt\u016br\u0105 ir tai, kas yra po ja, \u012fskaitant uolin\u012f pagrind\u0105.<\/p>\n
\u012e vir\u0161\u016bn\u0119 teko u\u017ene\u0161ti apie 30 kilogram\u0173 \u012frangos, o surinkti duomenys bus panaudoti kuriant trima\u010dius modelius. Tokie modeliai padeda ne tik patikslinti konkret\u0173 auk\u0161t\u012f, bet ir steb\u0117ti, kaip b\u0117gant laikui persitvarko sniego ir ledo sluoksniai.<\/p>\n
Ekspertai akcentuoja, kad vienas matavimo rezultatas neleid\u017eia daryti tvirt\u0173 i\u0161vad\u0173 apie global\u0173 at\u0161ilim\u0105, nes vir\u0161\u016bn\u0117s auk\u0161t\u012f labiausiai \u201evaldo\u201c trumpalaik\u0117s meteorologin\u0117s s\u0105lygos. Ilgalaik\u0117ms i\u0161vadoms b\u016btina nuosekli duomen\u0173 seka ir platesnis kontekstas.<\/p>\n
Glaciologai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad net jei Mont Blanc vir\u0161\u016bn\u0117 i\u0161lieka palyginti \u0161alta, tai nerei\u0161kia, jog visas Alpi\u0173 regionas yra atsparus \u0161ylant klimatui. Vir\u0161\u016bn\u0117s sniego dangos auk\u0161tis neb\u016btinai tiesiogiai atspindi bendr\u0105 ledyn\u0173 mas\u0117s pokyt\u012f kalnuose, tod\u0117l skirtingi rodikliai turi b\u016bti vertinami atskirai.<\/p>\n
Ilgainiui tokie matavimai tampa vis svarbesni, nes leid\u017eia atskirti nat\u016bralius svyravimus nuo tendencij\u0173, kurios ry\u0161k\u0117ja tik per kelis de\u0161imtme\u010dius. B\u016btent d\u0117l to geodezininkai ir mokslininkai pabr\u0117\u017eia ne vien sensacing\u0105 skai\u010di\u0173, o nuosekl\u0173 steb\u0117senos t\u0119stinum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauji duomenys rodo, kad Mont Blanc vir\u0161\u016bn\u0117 per trump\u0105 laik\u0105 \u016bgtel\u0117jo 188 cm, ta\u010diau specialistai paai\u0161kina, kod\u0117l tai dar ne klimato kaitos \u012frodymas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":63704,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[6290,36599,673,3709,48677,661],"miestas":[],"class_list":["post-63703","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-alpes","tag-geodezija","tag-klimato-kaita","tag-ledynai","tag-mont-blanc","tag-prancuzija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63703","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63703"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63703\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/63704"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63703"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=63703"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=63703"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=63703"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}