Mokslininkai i\u0161 naujo \u012fvertino vien\u0105 galingiausi\u0173 holoceno i\u0161siver\u017eim\u0173 \u2013 Kikai-Akahoya ugnikalnio katastrof\u0105 pietuose nuo dabartin\u0117s Ki\u016b\u0161i\u016b salos. Nauja analiz\u0117 rodo, kad jos poveikis \u017emon\u0117ms buvo nevienodas: vienur bendruomen\u0117s smuko, kitur \u2013 augo net po kataklizmo.<\/p>\n
I\u0161siver\u017eimas \u012fvyko ugnikalnyje, kurio kaldera yra po j\u016bros pavir\u0161iumi, tod\u0117l katastrof\u0105 lyd\u0117jo ne tik pelen\u0173 krituliai, bet ir ypa\u010d pavojingi antriniai rei\u0161kiniai. Tyr\u0117jai mini stiprius sukr\u0117timus, dideles tsunami bangas ir storus vulkanini\u0173 nuogul\u0173 sluoksnius, kai kur gal\u0117jusius siekti kelis metrus.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atlikusi tarptautin\u0117 komanda, vadovaujama Lundo universiteto mokslinink\u0173, demografinius poky\u010dius vertino remdamasi archeologiniais duomenimis ir statistiniais modeliais. Rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c.<\/p>\n
Paai\u0161k\u0117jo, kad pietin\u0117je Ki\u016b\u0161i\u016b dalyje matomas ry\u0161kus gyventoj\u0173 skai\u010diaus kritimas, ta\u010diau jis prasid\u0117jo dar iki i\u0161siver\u017eimo. Tuo metu regione, kaip teigiama, gyveno palyginti ma\u017eos ir judrios med\u017eiotoj\u0173-rink\u0117j\u0173 grup\u0117s, tod\u0117l i\u0161siver\u017eimas smog\u0117 jau kintan\u010diai socialinei strukt\u016brai.<\/p>\n
Tuo pat metu \u0161iaurin\u0117je Ki\u016b\u0161i\u016b dalyje fiksuota prie\u0161inga kryptis: gyventoj\u0173 daug\u0117jo dar prie\u0161 katastrof\u0105, o augimas t\u0119s\u0117si ir po jos. Vienas tik\u0117tin\u0173 paai\u0161kinim\u0173 \u2013 \u012f \u0161\u012f region\u0105 gal\u0117jo persikelti pab\u0117g\u0117liai i\u0161 labiausiai nuniokot\u0173 teritorij\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, dalis i\u0161gyvenusi\u0173j\u0173 gal\u0117jo pasitraukti i\u0161 \u017eemynini\u0173 plot\u0173 \u012f \u0161iaurines pakrantes. Ten j\u016brin\u0117s ekosistemos gal\u0117jo atsigauti grei\u010diau, o j\u016bros i\u0161tekliai suteik\u0117 patikimesn\u012f maisto \u0161altin\u012f, leidus\u012f bendruomen\u0117ms stabilizuotis.<\/p>\n
Tokie jud\u0117jimai, pasak mokslinink\u0173, grei\u010diausiai rei\u0161k\u0117 ne vien vietos pakeitim\u0105, bet ir naujus socialinius ry\u0161ius bei prisitaikym\u0105 prie pakitusi\u0173 s\u0105lyg\u0173. Kitaip tariant, daliai \u017emoni\u0173 katastrofa tapo l\u016b\u017eio ta\u0161ku, po kurio keit\u0117si pragyvenimo strategijos.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad i\u0161siver\u017eimo p\u0117dsakai, sprend\u017eiant i\u0161 demografini\u0173 indikatori\u0173, gal\u0117jo pasireik\u0161ti ir gerokai nuo ugnikalnio nutolusiuose Japonijos regionuose. Kai kur anks\u010diau steb\u0117tas augimas sul\u0117t\u0117jo, o vietomis gal\u0117jo fiksuotis ir ma\u017e\u0117jimas, nors tikslios prie\u017eastys dar n\u0117ra iki galo ai\u0161kios.<\/p>\n
Tarp galim\u0173 paai\u0161kinim\u0173 minimi trumpalaikiai klimato svyravimai ir pelen\u0173 poveikis aplinkai, gal\u0117j\u0119s paveikti maisto grandines. Taip pat svarstoma, kad ma\u017e\u0117jo med\u017eiojam\u0173 gyv\u016bn\u0173 prieinamumas, o tai ypa\u010d svarbu D\u017eiomono laikotarpio bendruomen\u0117ms, kurios r\u0117m\u0117si med\u017eiokle, rinkimu ir j\u016bros i\u0161tekliais.<\/p>\n
Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f netiesiogin\u012f poveik\u012f: pelenais u\u017eter\u0161ta augalija gal\u0117jo paveikti \u017eol\u0117d\u017eius, o \u0161ie \u2013 med\u017eiokl\u0117s s\u0117km\u0119. Pavyzd\u017eiui, minima, kad elniai ir \u0161ernai, maitindamiesi pelenais padengtais augalais, gal\u0117jo patirti dant\u0173 dilim\u0105, o tai ilgainiui apsunkint\u0173 j\u0173 i\u0161gyvenim\u0105.<\/p>\n
\u0160is tyrimas sustiprina bendr\u0105 tendencij\u0105 \u0161iuolaikin\u0117je archeologijoje: vietoj vienos katastrofos pasekmi\u0173 schemos vis da\u017eniau matomas sud\u0117tingas, regioni\u0161kai nevienodas vaizdas. Net itin galingi gamtos \u012fvykiai ne visada rei\u0161kia vien tik staig\u0173 visuotinio \u017elugimo scenarij\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas rodo, kad Kikai-Akahoya i\u0161siver\u017eimas Japonijoje vienur ma\u017eino, kitur didino gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173, o j\u016bra gal\u0117jo tapti i\u0161sigelb\u0117jimu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":63708,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,48680,625,48681,9973,48682,19122],"miestas":[],"class_list":["post-63707","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-issiverzimai","tag-japonija","tag-kiusiu","tag-science-advances","tag-tsunami","tag-ugnikalniai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63707","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63707"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63707\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/63708"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63707"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=63707"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=63707"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=63707"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}