{"id":63721,"date":"2026-10-20T19:19:09","date_gmt":"2026-10-20T19:19:09","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/20\/europos-komisija-skiria-34-mlrd-euru-net-zero-proverziui-i-sarasa-pateko-20-startuoliu\/"},"modified":"2026-10-20T19:19:09","modified_gmt":"2026-10-20T19:19:09","slug":"europos-komisija-skiria-34-mlrd-euru-net-zero-proverziui-i-sarasa-pateko-20-startuoliu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/20\/europos-komisija-skiria-34-mlrd-euru-net-zero-proverziui-i-sarasa-pateko-20-startuoliu\/","title":{"rendered":"Europos Komisija skiria 3,4 mlrd. eur\u0173 \u201enet-zero\u201c prover\u017eiui: \u012f s\u0105ra\u0161\u0105 pateko 20 startuoli\u0173"},"content":{"rendered":"

Europos Komisija atrinko 77 \u201enet-zero\u201c technologij\u0173 projektus, kuriems per ES Inovacij\u0173 fond\u0105 numatoma skirti apie 3,4 mlrd. eur\u0173. Tarp atrinkt\u0173j\u0173 yra 20 projekt\u0173, susijusi\u0173 su startuoliais ir spar\u010diai augan\u010diomis technologij\u0173 bendrov\u0117mis, rodo EU-Startups analiz\u0117.<\/p>\n

\u0160i atranka apima 23 Europos ekonomin\u0117s erdv\u0117s \u0161alis ir labai skirtingas sritis: \u0161vari\u0105 energetik\u0105, pramon\u0117s dekarbonizacij\u0105, anglies dioksido \u0161alinim\u0105, tvarius degalus bei kritini\u0173 \u017ealiav\u0173 sprendimus. Tokia apr\u0117ptis leid\u017eia vienu metu remti ir stambias gamybos transformacijas, ir naujas, dar tik \u012f rink\u0105 ateinan\u010dias technologijas.<\/p>\n

EU-Startups skai\u010diavimu, startuoliai sudaro apie 26 proc. vis\u0173 atrinkt\u0173 iniciatyv\u0173. Nors didel\u0119 programos dal\u012f tradici\u0161kai pasiima didieji pramon\u0117s \u017eaid\u0117jai, \u0161is santykis signalizuoja, kad ES finansavimas vis da\u017eniau pasiekia ir jaunesnes, rizikingesnes, bet potencialiai grei\u010diau inovuojan\u010dias \u012fmones.<\/p>\n

Kur bus nukreiptos l\u0117\u0161os<\/h2>\n

Europos Komisija projektus suskirst\u0117 \u012f penkias kategorijas pagal mast\u0105 ir brand\u0105: 12 didelio masto, 17 vidutinio masto, 20 ma\u017eesnio masto, 16 pilotini\u0173 ir 12 \u201eCleanTech\u201c gamybos projekt\u0173. Startuoli\u0173 projektai aptinkami visose kategorijose, o tai svarbu, nes rodo ne vien laboratorini\u0173 id\u0117j\u0173, bet ir gamybini\u0173 ambicij\u0173 palaikym\u0105.<\/p>\n

Didelio masto kryptyje tarp startuoli\u0173 i\u0161siskiria aviacijos ir plieno pramon\u0117s transformacijos: Vokietijos \u201eVaeridion\u201c, vystanti akumuliatorin\u012f regionin\u012f l\u0117ktuv\u0105, ir Pranc\u016bzijos \u201eGravitHy\u201c, siekianti ma\u017einti plieno sektoriaus emisijas, gamyboje remiantis vandeniliu. Prie \u0161ios grup\u0117s priskiriamas ir Ispanijos \u201eGreenertis\u201c projektas.<\/p>\n

Vidutinio masto kategorijoje matomas ai\u0161kus \u017eiedin\u0117s ekonomikos ir pramonin\u0117s chemijos stipr\u0117jimas. Tarp atrinkt\u0173 startuoli\u0173 minimi Nyderland\u0173 \u201eChainCraft\u201c, kuriantis fermentacijos technologijas organin\u0117ms atliekoms paversti riebiosiomis r\u016bg\u0161timis, Vokietijos \u201etraceless materials\u201c, kurianti plastiko alternatyvas i\u0161 \u017eem\u0117s \u016bkio liku\u010di\u0173, taip pat Ispanijos \u201eH2SITE\u201c, dirbanti su vandenilio atskyrimo technologijomis.<\/p>\n

Lietuvos vardas atrankoje<\/h2>\n

Ma\u017eesnio masto projekt\u0173 grup\u0117je EU-Startups \u012fvardija keturis startuolius, o tarp j\u0173 yra ir Lietuvos \u201eRefinis\u201c. Tai viena i\u0161 ai\u0161kiausi\u0173 \u017einu\u010di\u0173 regionui: net ir ma\u017eesnio masto projektai gali tapti tramplinu technologijoms, kurios v\u0117liau ple\u010diamos iki pramoninio lygio.<\/p>\n

Pilotini\u0173 projekt\u0173 kategorijoje minimi sprendimai, skirti realioms pramon\u0117s ir energetikos grandims, kur technologija jau bandoma prakti\u0161kai. Tarp startuoli\u0173 i\u0161skiriami \u201eSirona Technologies\u201c su tiesioginio anglies dioksido surinkimo i\u0161 oro sprendimais, \u201eReverion\u201c su reversin\u0117mis j\u0117gain\u0117mis, taip pat \u201eC1 Green Chemicals\u201c, orientuota \u012f ma\u017eesn\u0117s anglies p\u0117dsako chemijos procesus.<\/p>\n

\u201eCleanTech\u201c gamybos kategorijoje atsiranda dar vienas svarbus akcentas: Europa siekia ne tik kurti technologijas, bet ir gaminti jas \u017eemyne. \u010cia minimi tokie startuoliai kaip \u201eHoloSolis\u201c, planuojanti saul\u0117s fotovoltini\u0173 moduli\u0173 gamybos paj\u0117gumus, ir \u201eAdditive Drives\u201c, kurianti efektyvesnius elektros variklius.<\/p>\n

K\u0105 rei\u0161kia \u0161i atranka<\/h2>\n

Europos Komisija nurodo, kad 77 atrinkti projektai per pirmuosius 10 veiklos met\u0173 gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti i\u0161vengti apie 290 mln. ton\u0173 CO2 ekvivalento emisij\u0173. Programa finansuojama i\u0161 ES apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 prekybos sistemos pajam\u0173, kurios nukreipiamos \u012f ma\u017eo anglies intensyvumo technologij\u0173 diegim\u0105.<\/p>\n

Vis d\u0117lto atranka dar nerei\u0161kia galutinio pinig\u0173 pervedimo: projekt\u0173 vykdytojai kvie\u010diami rengti dotacij\u0173 sutartis su Europos klimato, infrastrukt\u016bros ir aplinkos vykdom\u0105ja \u012fstaiga, o galutiniai sprendimai d\u0117l konkre\u010di\u0173 sum\u0173 tur\u0117t\u0173 paai\u0161k\u0117ti 2027 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f. Tai \u012fprasta praktika, nes \u0161iame etape tikrinamas finansinis, techninis ir teisinis pasirengimas.<\/p>\n

Ekspertams svarbu ir dar viena detal\u0117: 2025 met\u0173 gruod\u012f paskelbtas kvietimas sulauk\u0117 358 parai\u0161k\u0173, kuriomis pra\u0161yta apie 17,5 mlrd. eur\u0173. Did\u017eiul\u0117 paklausa rodo, kad konkurencija d\u0117l vie\u0161ojo finansavimo dekarbonizacijos srityje auga, o startuoliams vis svarbesnis tampa geb\u0117jimas greitai \u012frodyti technologijos veikim\u0105 ir pasirengim\u0105 pl\u0117trai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Europos Komisija atrinko 77 net-zero projektus 3,4 mlrd. eur\u0173 paramai, o tarp j\u0173 yra 20 startuoli\u0173, \u012fskaitant Lietuvos \u201eRefinis\u201c.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[1149,48696,667,48697,48699,1040,48698],"miestas":[],"class_list":["post-63721","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-finansai","tag-dekarbonizacija","tag-es-inovaciju-fondas","tag-europos-komisija","tag-net-zero","tag-refnis","tag-startuoliai","tag-zalioji-pramone"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63721","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63721"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63721\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63721"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=63721"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=63721"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=63721"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}