{"id":63867,"date":"2026-10-21T04:13:43","date_gmt":"2026-10-21T04:13:43","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/21\/plikimas-gelsvos-demes-prie-akiu-ir-rauksle-ausyje-3-zenklai-kuriuos-sieja-su-sirdimi\/"},"modified":"2026-10-21T04:13:43","modified_gmt":"2026-10-21T04:13:43","slug":"plikimas-gelsvos-demes-prie-akiu-ir-rauksle-ausyje-3-zenklai-kuriuos-sieja-su-sirdimi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/21\/plikimas-gelsvos-demes-prie-akiu-ir-rauksle-ausyje-3-zenklai-kuriuos-sieja-su-sirdimi\/","title":{"rendered":"Plikimas, gelsvos d\u0117m\u0117s prie aki\u0173 ir rauk\u0161l\u0117 ausyje: 3 \u017eenklai, kuriuos sieja su \u0161irdimi"},"content":{"rendered":"

Ne tik skausmas kr\u016btin\u0117je<\/h2>\n

\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos i\u0161lieka viena da\u017eniausi\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 Europoje, o rizik\u0105 didina r\u016bkymas, netinkama mityba, ma\u017eas fizinis aktyvumas, antsvoris, padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis ir cholesterolio sutrikimai. Dalis \u017emoni\u0173 \u0161iuos veiksnius kaupia met\u0173 metus, o ligos po\u017eymiai ilgai gali b\u016bti nery\u0161k\u016bs.<\/p>\n

Gydytojai pabr\u0117\u017eia, kad pavoj\u0173 \u0161ird\u017eiai da\u017eniausiai i\u0161duoda ne vien kr\u016btin\u0117s skausmas ar dusulys. Kai kuriais atvejais u\u017euomin\u0173 gali suteikti ir i\u0161 pirmo \u017evilgsnio su \u0161irdimi nesiejami i\u0161oriniai po\u017eymiai, nors jie patys savaime diagnoz\u0117s nepakei\u010dia.<\/p>\n

Pastaraisiais metais vis daugiau d\u0117mesio skiriama ry\u0161iams tarp odos, plauk\u0173 poky\u010di\u0173 ir kardiovaskulin\u0117s rizikos. Tyrimai rodo s\u0105sajas populiacijos lygmeniu, ta\u010diau tai n\u0117ra prana\u0161yst\u0117, kad konkre\u010diam \u017emogui b\u016btinai i\u0161tiks infarktas ar insultas.<\/p>\n

Trys i\u0161oriniai po\u017eymiai, apie kuriuos kalba tyrimai<\/h2>\n

Vyrams da\u017eniau analizuojamas plauk\u0173 ret\u0117jimas vir\u0161ugalvyje, vadinamasis vertex tipo plikimas. Metaanaliz\u0117, ap\u0117musi 36 990 vyr\u0173 duomenis, parod\u0117, kad ry\u0161ys su i\u0161emine \u0161irdies liga stipr\u0117jo did\u0117jant plikimo i\u0161reik\u0161tumui.<\/p>\n

Sunkesnio vir\u0161ugalvio plikimo atvejais i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos rizika tyrimuose buvo apie 48 proc. didesn\u0117, vidutinio plikimo \u2013 apie 36 proc., o lengvo \u2013 apie 18 proc., palyginti su vyrais be tokio plikimo. Tuo pa\u010diu pa\u017eymima, kad vien kaktos plikimas su rizika siejamas ne taip ai\u0161kiai.<\/p>\n

Kitas signalas \u2013 gelsvos, mink\u0161tos plok\u0161tel\u0117s ar mazgeliai prie aki\u0173 vok\u0173, vadinamos ksantelazmos. Jose kaupiasi lipid\u0173 sankaupos, tod\u0117l jos gali b\u016bti u\u017euomina, kad verta pasitikrinti cholesterol\u012f ir bendr\u0105 \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n

Didel\u0117s elektronin\u0117s medicinini\u0173 \u012fra\u0161\u0173 baz\u0117s analiz\u0117je, kurioje palygintos 17 925 ksantelazm\u0105 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 ir tiek pat kontrolin\u0117s grup\u0117s dalyvi\u0173, ksantelazma buvo susieta su beveik tris kartus didesne infarkto rizika per metus. Taip pat fiksuota daugiau nei tris kartus didesn\u0117 insulto rizika, o padid\u0117jusi rizika i\u0161liko ir per ilgesn\u012f steb\u0117jimo laik\u0105.<\/p>\n

Tre\u010diasis da\u017enai minimas po\u017eymis \u2013 \u012fstri\u017ein\u0117 rauk\u0161l\u0117 ausies spenelyje, dar vadinama Franko po\u017eymiu. Metaanaliz\u0117, ap\u0117musi tyrimus su 2 415 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 vainikini\u0173 arterij\u0173 liga, ir 2 545 kontrolin\u0117s grup\u0117s asmenimis, parod\u0117 ma\u017edaug keturis kartus didesn\u0119 ligos tikimyb\u0119 tarp turin\u010di\u0173j\u0173 toki\u0105 rauk\u0161l\u0119.<\/p>\n

Vis d\u0117lto specialistai pabr\u0117\u017eia, kad rauk\u0161l\u0117 ausies spenelyje n\u0117ra diagnostinis testas ir negali patikimai nustatyti ateroskleroz\u0117s. Tai tik vienas i\u0161 statisti\u0161kai da\u017eniau kartu pasitaikan\u010di\u0173 po\u017eymi\u0173, kur\u012f b\u016btina vertinti \u0161alia am\u017eiaus, paveldimumo ir \u012fprast\u0173 rizikos veiksni\u0173.<\/p>\n

K\u0105 daryti pasteb\u0117jus \u0161iuos poky\u010dius<\/h2>\n

Plikimas, ksantelazmos ar Franko po\u017eymis savaime nerei\u0161kia, kad \u017emogus serga \u0161irdies liga. Ta\u010diau tai gali b\u016bti proga neatid\u0117liojant pasitikrinti pagrindinius rodiklius: kraujosp\u016bd\u012f, lipidogram\u0105 ir gliukoz\u0117s kiek\u012f kraujyje.<\/p>\n

Ekspertai taip pat rekomenduoja bent kart\u0105 suaugusiojo gyvenime i\u0161tirti lipoprotein\u0105(a), nes jo kiek\u012f daugiausia lemia genetika, o padid\u0117jusi koncentracija siejama su didesne aterosklerozini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizika. Sprendim\u0105 d\u0117l tyrimo ir tolimesni\u0173 veiksm\u0173 tur\u0117t\u0173 priimti \u0161eimos gydytojas arba kardiologas, \u012fvertin\u0119s vis\u0105 klinikin\u012f vaizd\u0105.<\/p>\n

Rizik\u0105 da\u017eniausiai ma\u017eina ne vienas stebuklingas sprendimas, o nuosekli prevencija: daugiau dar\u017eovi\u0173, vaisi\u0173, pilno gr\u016bdo produkt\u0173, ank\u0161tini\u0173, rie\u0161ut\u0173 ir \u017euvies, ma\u017eiau druskos, prid\u0117tinio cukraus, stipriai perdirbto maisto bei so\u010di\u0173j\u0173 ir transriebal\u0173. Ne ma\u017eiau svarb\u016bs reguliarus jud\u0117jimas, k\u016bno mas\u0117s kontrol\u0117 ir visi\u0161kas r\u016bkymo atsisakymas.<\/p>\n

Jei atsiranda kr\u016btin\u0117s skausmas, dusulys, spaudimo poj\u016btis, staigus silpnumas ar neurologiniai simptomai, delsti nereik\u0117t\u0173. Tokiais atvejais svarbiausia kuo grei\u010diau kreiptis skubios medicinos pagalbos, nes laikas da\u017enai lemia gydymo s\u0117km\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Plikimas vir\u0161ugalvyje, ksantelazmos ir rauk\u0161l\u0117 ausies spenelyje siejami su didesne \u0161irdies lig\u0173 rizika, ta\u010diau diagnoz\u0119 patvirtina tik tyrimai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[5537,1683,4704,3490,254,14821,403],"miestas":[],"class_list":["post-63867","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata","tag-ateroskleroze","tag-cholesterolis","tag-infarktas","tag-insultas","tag-kraujospudis","tag-profilaktika","tag-sirdies-ligos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63867","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63867"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63867\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63867"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=63867"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=63867"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=63867"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}