Europos S\u0105junga pristat\u0117 atnaujint\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f Arkt\u012f, kuriame greta klimato kaitos ir aplinkosaugos vis daugiau vietos skiriama saugumui. Briuselis pabr\u0117\u017eia, kad tirpstant j\u016bros ledui atsiveria nauji laivybos keliai ir \u017ealiav\u0173 gavybos galimyb\u0117s, o tai didina did\u017ei\u0173j\u0173 valstybi\u0173 konkurencij\u0105 regione.<\/p>\n
Europos Komisija akcentuoja, kad Arkties stabilumo taisykl\u0117s neb\u0117ra savaime suprantamos, tod\u0117l ES turi prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitin\u0117s realyb\u0117s. Strategijoje siekiama stiprinti prevencij\u0105, situacijos suvokim\u0105 ir valstybi\u0173 nari\u0173 koordinavim\u0105, ypa\u010d \u0160iaur\u0117s Atlanto ir Arkties prieigose.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 plano element\u0173 yra gr\u0117smi\u0173 aptikimo paj\u0117gum\u0173 stiprinimas, remiantis palydovine steb\u0117sena ir duomen\u0173 analize. ES taip pat numato kurti j\u016br\u0173 saugumo centr\u0105, kuris pad\u0117t\u0173 sujungti ir \u012fvertinti skirting\u0173 institucij\u0173 bei valstybi\u0173 nari\u0173 renkam\u0105 informacij\u0105.<\/p>\n
Daug d\u0117mesio skiriama kritinei infrastrukt\u016brai, ypa\u010d povandeniniams telekomunikacij\u0173 kabeliams. Pastaraisiais metais Europoje augant susir\u016bpinimui d\u0117l incident\u0173 j\u016broje, strategija orientuojasi \u012f greitesn\u012f pa\u017eeidim\u0173 nustatym\u0105, apsaugos koordinavim\u0105 ir operatyvesn\u012f remonto organizavim\u0105.<\/p>\n
Atskirai i\u0161skiriamas vadinam\u0173j\u0173 \u0161e\u0161\u0117lini\u0173 tanklaivi\u0173 steb\u0117jimas, siejamas su sankcij\u0173 ap\u0117jimo rizikomis. ES tikslas yra gerinti laivybos duomen\u0173 matomum\u0105 ir keitim\u0105si informacija, kad b\u016bt\u0173 lengviau identifikuoti \u012ftartinus mar\u0161rutus bei veiklos modelius.<\/p>\n
Strategijoje pabr\u0117\u017eiama, kad Europai tr\u016bksta ledlau\u017ei\u0173 ir kit\u0173 laiv\u0173, galin\u010di\u0173 patikimai veikti sud\u0117tingomis arktin\u0117mis s\u0105lygomis. Dokumente numatoma ie\u0161koti b\u016bd\u0173, kaip didinti \u0161i\u0173 paj\u0117gum\u0173 prieinamum\u0105, \u012fskaitant bendrus pirkimus, resurs\u0173 telkim\u0105 ir dalijim\u0105si operacin\u0117mis galimyb\u0117mis.<\/p>\n
Toks modelis Briuselyje matomas kaip priemon\u0117 grei\u010diau u\u017epildyti paj\u0117gum\u0173 spragas, nes pavien\u0117ms \u0161alims moderni\u0173 laiv\u0173 \u012fsigijimas ir i\u0161laikymas yra brangus ir ilgas procesas. Kartu akcentuojama, kad Arkties logistika ir reagavimas \u012f incidentus reikalauja i\u0161 anksto suderint\u0173 proced\u016br\u0173.<\/p>\n
ES d\u0117mes\u012f Arkties regionui sustiprina ir tai, kad Danija, Suomija ir \u0160vedija priskiriamos arktin\u0117ms valstyb\u0117ms, tod\u0117l \u0161iauriniai j\u016br\u0173 mar\u0161rutai tiesiogiai siejami su visos Europos saugumu. Strategija taip pat siejama su \u012ftampomis d\u0117l Grenlandijos geopolitin\u0117s reik\u0161m\u0117s ir augan\u010diu susidom\u0117jimu jos infrastrukt\u016bra bei i\u0161tekliais.<\/p>\n
Ursula von der Leyen anks\u010diau buvo paskelbusi apie ma\u017edaug 200 000 000 eur\u0173 ES paramos paket\u0105 Grenlandijai, siekiant stiprinti bendradarbiavim\u0105 ir matomum\u0105 regione. Naujoje kryptyje numatomos priemon\u0117s, kuriomis norima ma\u017einti Europos priklausomyb\u0119 nuo u\u017esienio tiek\u0117j\u0173 kontroliuojamos infrastrukt\u016bros, \u012fskaitant technologij\u0173 sektori\u0173.<\/p>\n
Vienas konkretesni\u0173 projekt\u0173 yra saugaus povandeninio kabelio, sujungian\u010dio Grenlandij\u0105 su \u017eemynine ES dalimi, id\u0117ja. Jis b\u016bt\u0173 platesn\u0117s arktin\u0117s jung\u010di\u0173 sistemos dalis, kuri ateityje gal\u0117t\u0173 apimti ir ry\u0161ius su Kanada, Japonija bei Piet\u0173 Kor\u0117ja, didinant mar\u0161rut\u0173 \u012fvairov\u0119 ir atsparum\u0105.<\/p>\n
Strategijoje taip pat numatoma glaudesn\u0117 partneryst\u0117 su pana\u0161iai saugumo i\u0161\u0161\u016bkius vertinan\u010diomis \u0161alimis u\u017e ES rib\u0173. Tarp \u012fvardijam\u0173 partneri\u0173 minimos Kanada, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 ir Norvegija.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europos S\u0105junga kei\u010dia Arkties politik\u0105: daugiau d\u0117mesio saugumui, palydovinei steb\u0117senai, povandeniniams kabeliams ir ledlau\u017ei\u0173 paj\u0117gumams.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[3699,667,442,4504,48963,14974,700],"miestas":[],"class_list":["post-64013","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-arktis","tag-europos-komisija","tag-europos-sajunga","tag-grenlandija","tag-ledlauziai","tag-povandeniniai-kabeliai","tag-ursula-von-der-leyen"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64013","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64013"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64013\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64013"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64013"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64013"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64013"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}