Dvejus metus truk\u0119s Anglia Ruskin University tyrimas parod\u0117, kad didesnis bi\u010di\u0173 medune\u0161i\u0173 tankis gali ma\u017einti kit\u0173 apdulkintoj\u0173 gaus\u0105 ir didinti konkurencij\u0105 d\u0117l \u017eied\u0173. Rezultatai paskelbti mokslo \u017eurnale \u201eEcological Entomology\u201c.<\/p>\n
Mokslininkai steb\u0117jo penkias vietas Kembrid\u017ee ir jo apylink\u0117se, esan\u010dias iki 300 metr\u0173 nuo \u017einom\u0173 bi\u010di\u0173 medune\u0161i\u0173 kolonij\u0173. D\u0117mesys sutelktas \u012f vabzd\u017eius, besimaitinan\u010dius gervuogi\u0173 ir paprast\u0173j\u0173 gebeni\u0173 \u017eieduose.<\/p>\n
Steb\u0117jimas truko 93 valandas, o kiekviena situacija buvo fiksuojama kaip konkurencin\u0117, kai vienas apdulkintojas sutrikdo kito pri\u0117jim\u0105 prie \u017eiedo arba j\u012f visi\u0161kai blokuoja. Tokiais atvejais buvo vertinama, kas laimi prieig\u0105 prie maisto \u0161altinio.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad bi\u010di\u0173 medune\u0161i\u0173 gausa siejosi ir su da\u017enesniais susid\u016brimais, ir su ma\u017eesniu kit\u0173 apdulkintoj\u0173 skai\u010diumi. Susid\u016brimuose d\u0117l g\u0117li\u0173 bit\u0117s medune\u0161\u0117s da\u017eniau i\u0161eidavo nugal\u0117tojomis.<\/p>\n
Gervuog\u0117se bi\u010di\u0173 medune\u0161i\u0173 buvimas buvo susij\u0119s su ma\u017edaug 14 proc. ma\u017eesniu kamani\u0173 gausumu. Geben\u0117se didesn\u0117 bi\u010di\u0173 medune\u0161i\u0173 gausa siejosi su ma\u017eesniu vieni\u0161i\u0173 bi\u010di\u0173 ir \u017eiedmusi\u0173 skai\u010diumi.<\/p>\n
Tyrimas taip pat parod\u0117, kad bit\u0117s medune\u0161\u0117s neretai pa\u010dios inicijuodavo agresyvius veiksmus, siekdamos i\u0161stumti kitus vabzd\u017eius. Dalis apdulkintoj\u0173 toki\u0173 bi\u010di\u0173 tiesiog vengdavo, o tai dar labiau ribodavo j\u0173 galimybes pasiekti nektar\u0105 ir \u017eiedadulkes.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, \u0161iltesni laikotarpiai buvo susij\u0119 su didesniu konkurencini\u0173 s\u0105veik\u0173 skai\u010diumi. Vienas galim\u0173 paai\u0161kinim\u0173 \u2013 kar\u0161\u010dio stresas, d\u0117l kurio \u017eiedai gali i\u0161skirti ma\u017eiau nektaro, o riboti i\u0161tekliai didina trint\u012f tarp r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai primena, kad skirtingi apdulkintojai nevienodai reaguoja \u012f temperat\u016br\u0105: v\u0117sesn\u0117s s\u0105lygos gali palankiau veikti kamanes ir \u017eiedmuses, o bi\u010di\u0173 medune\u0161i\u0173 aktyvumas \u0161ilumoje paprastai did\u0117ja. D\u0117l to kar\u0161tesn\u0117mis dienomis j\u0173 konkurencinis prana\u0161umas gali stipr\u0117ti.<\/p>\n
Tyrime i\u0161skirtas ir \u012fdomus atvejis \u2013 gebenin\u0117 bit\u0117, nevietin\u0117, vieni\u0161a r\u016b\u0161is, Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je pirm\u0105 kart\u0105 u\u017efiksuota 2001 metais. B\u016btent ji buvo vienintel\u0117, kuri konfliktuodavo su bit\u0117mis medune\u0161\u0117mis ir kai kuriais atvejais s\u0117kmingiau apgindavo maitinimosi vietas.<\/p>\n
\u201eMat\u0117me, kad daugum\u0105 susid\u016brim\u0173 d\u0117l maisto prad\u0117davo bit\u0117s medune\u0161\u0117s, jos ir da\u017eniau laim\u0117davo, tod\u0117l kitiems apdulkintojams likdavo ma\u017eiau galimybi\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autor\u0117 Victoria Buckle.<\/p>\n
\u201eNetik\u0117ta i\u0161imtis buvo gebenin\u0117 bit\u0117 \u2013 jos elgesys rodo, kad \u0161i r\u016b\u0161is gali veiksmingai atsilaikyti tiesioginiuose susid\u016brimuose\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tyrimo tikslas n\u0117ra atgrasyti nuo bitininkyst\u0117s. Anot j\u0173, praktin\u0117 u\u017eduotis \u2013 geriau suprasti, kaip did\u0117jantis avili\u0173 tankis, urbanizacija ir klimato kaita gali paveikti laukini\u0173 apdulkintoj\u0173 i\u0161likim\u0105, o kartu ir ekosistem\u0173 stabilum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dvejus metus truk\u0119s tyrimas rodo, kad didesn\u0117 bi\u010di\u0173 medune\u0161i\u0173 gausa gali i\u0161stumti laukinius apdulkintojus, ypa\u010d \u0161ylant orams.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[47885],"tags":[49031,1841,3711,49032,33786,673],"miestas":[],"class_list":["post-64081","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-anglia-ruskin-university","tag-apdulkintojai","tag-bites","tag-ecological-entomology","tag-kamanes","tag-klimato-kaita"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64081","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64081"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64081\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64081"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64081"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64081"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64081"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}